Gal bus įdomu. Kiek statistikos apie būsto paskolas.

Naujai pasirašytų būsto paskolų suma (per mėnesį, tūkst. Lt, nominalia verte):

Matosi kažkokia augimo tendencija. Balandį buvo paskolinta beveik dvigubai daugiau nei sausį.

Bendras būsto paskolų portfelis per 4mėn smuko 0.5% (91.8 mln. Lt). Vadinas būsto paskolų buvo grąžinta/nuvertinta per tą laikotarpį daugiau nei išduota.

Didžiausi portfelio pokyčiai (per 4mėn) bankuose:

Nors paskolų išduodama vis daugiau, tačiau bendri portfeliai smunka beveik visuose bankuose.

Naujai pasirašytos būsto paskolos (per 4mėn):

Duomenų šaltinis: lba.lt

Teorinė dalis. Panašu, kad palūkanos eurais ir doleriais pasiekė savo dugnus. USD jau ir ženkliai atsispyrė ir trečias mėnesis kyla. EUR’ų palūkanos kyla taip pat, tiesa tas kilimas kol kas tik dešimtosiom bazinio punkto dalim per savaitę, tačiau kyla. Tad turbūt galima teigti, kad EUR palūkanos dabar savo dugne. Nors aišku praktiškai tas dugnas nuo spalio jau, bet formaliai nuo tada palūkanos dar krito, kad ir simboliškai…

Praktinė dalis. Išsigąs dabar paskolas turintys eurais Nesigąsdinkit. Realiai palūkanos neturėtų šokt virš ECB bazės, t.y. 1%, bent kol kas… Kol kas, kol euras dar laikos Ar fiksuoti palūkanas? Na… Vidutiniškai fiksavę palūkanų sumokėtumėt vis tiek daugiau… Tik tiek, kad būsit saugūs, nuo to jog kitą mėnesį Jūsų įmoka gali padidėti.

Ne, ne apie mano būsto pirkimo  istoriją dabar, na tik gale biškį ir apie mano pirkimo istoriją, kaip pavyzdys Šiandien skaitau straipsniuką, kuris prasideda tokia eilute:

Laukdami dar didesnio nekilnojamojo turto kainų kritimo, kai kurie gyventojai dar nesiryžta pirkti būsto, tačiau jį nuomojasi.

Šovė mintis pakomentuoti tokį sakinį ir išreikšti savo nuomonę apie būsto (ne)pirkimą. Nežinau, čia žurnalistai eilinį kartą turbūt nesupranta kažko, o gal yra tiesiog naivūs? O gal nesidomi rinka visai? Anyway, kaip bebūtų, toks posakis, kad neperka, nes laukia dar didesnio NT kainų kritimo manau yra visiškai netikslus. “Kodėl?” paklausit. Atsakytiu vienu sakiniu galima, bet turbūt nebus išsamu…

Pradėkim nuo anksčiau. Pvz 2006-2007m. NT burbulas dar pūtėsi, bet jau buvo arti sprogimo (nors dauguma tą ir ignoravo). Būstą tada nusipirkti nebuvo didelių problemų (na išskyrus vieną – didelę kainą, bet visi galvojo, kad kainos ir toliau kils, tai toks teiginys irgi negąsdino). Atlyginimai buvo pike, visi turėjo darbus, bankai laisvai kreditavo. Kreditavo ne šiaip sau, o iki 100% būsto pirkimo kainos (vertės). Tad užtekdavo turėti keletą tūkstantėlių popierių tvarkymui ir BPD (būsto paskolų draudimui) ir galėjai be jokių problemų tik panorėjęs nusipirkti būstą. Kvaili pirko, protingi pardavinėjo (jei turėjo) ar laukė (jei neturėjo).

Na o 2008m antroje pusėje atėjo krizis. Staiga prasidėjo atleidimai, atlyginimų mažėjimai, palūkanų kilimas. Pasirodė pirmieji neišgalintys grąžinti paskolų. Bankai pamatė, kad taip toliau būti negali ir pakeitė savo finansavimo sąlygas (ne iš karto, bet palaipsniui). Pasikeitus sąlygoms pasidarė gan sunku gauti paskolas, o ir negeros šnekos apie ekonomiką gerokai pristabdė NT pardavimus, ko pasekoje pradėjo mažėti NT kainos.  Tas procesas tęsėsi visus 2009m.

Ką mes turime dabar. Krūvą bedarbių, krūvą žmonių su sumažėjusiom pajamom ir santaupom. Aišku ne visi. Yra dalis, kuriem pajamos nemažėjo ir darbo neprarado. Bet tada kiltų klausimas kodėl jie neperka būsto? Kainos nukritusios. Norit pasakyti, kad dar yra daug manančių, kad kainom dar yra vietos kristi? Na tikiu, kad tokių yra (buvo ir tokių, kurie dar 2008m. kalbėjo, kad kainos ir toliau augs…), bet manau ne dauguma. Tai kodėl būsto pardavimai yra tokie merdintys?

Čia jau būtų akmenukas į bankų daržą. Aišku aš negaliu jų kaltinti, kad jie sugriežtino sąlygas (jeigu ateitų pas jus nepažįstamas žmogus ir sakytų paskolink man 1000lt, bet sakytų, kad yra 50% tikimybė, jog jis negrąžins paskolos, ar jūs skolintimėt? Manau taip, bet tik tokiu atveju, jei palūkanos siektų kokia 50 ar daugiau %).  Ką noriu pasakyti, kad tas teiginys jog dabar žmonės neperka, nes laukia kainų kritimo yra netikslus, nes žmonės neperka, nes neatitinka banko keliamų sąlygų.

Prisiminkim, rašiau, kad skolino net iki 100% nuo buto verės. Šiuo metu geriausia ką Jūs galėtumėt gauti banke yra 70-80% nuo turto verės. Sakysit, apsidrausiu BPD ir gausiu 100%? Nė velnio, visų pirma pats BPD pakilo, dabar norint gaut 100% finansavimą reiktų sumokėt berods 4.2% turto vertės draudimui, bet čia dar nėra esmė – esmė, tame jog peržiūrėkit bankų svetaines, atrasit gal tik pora bankų, kurie vis dar skolina su BPD, dauguma to nebedaro.  Vadinasi norint pirkti butą, tarkim 300tūkst. Lt, jums reiktų turėti nuo 60 iki 90 tūkst. Lt savų lėšų. Ar tai jum neatrodo, kaip labai svari priežastis nepirkti dabar buto? Turit savo sąskaitoj 80 gabalų? Aš tai ne… O tie kas turi, manau ir butą jau turi…

Kitas dalykas. 2006-07 m. būdavo neproblema gauti banko maržą 1% ar mažiau. Kai dabar vidurinė marža siektų 2.5-3%. Aišku palūkanos dabar palankesnės, bet tas nėra amžina ir kai jos pakils mokėti teks labai daug…

Pats prisipažinsiu, neturėjau daug pradinių lėšų buto pirkimui, bet jaučiau, kad dabar yra tas metas, reikia pirkti dabar, nes geresnių sąlygų tam jau nebus. sakysit, ką aš čia šneku, pats kalbėjau kokios blogos sąlygos etc. o dabar sakau, kad geros. Bankų salygos yra blogos – rinkos sąlygos yra geros. Kainų žemesnių, jau nesitikiu. Na ok, – kris max dar 5%, bet manau kad jau neverta gaudyt to pačio pačio dugno.. Taigi, jaučiau, kad metas pirkti yra tas, bet lėšų 30% pradiniam įnašui neturėjau, bankai BPD nedraudė. Kokios išeitys:

1. Imti vartojamąją paskolą. Manau kvaila mintis, po tokio žingsnio bankas turbūt net neduotų būsto paskolos, o jei ir duotų, tai turbūt ilgai netemptumėt iki probleminio kliento.

2. Tėvai, giminės, draugai. Gal ir neblogiausias variantas jei tokių yra. Mano atveju nebuvo… [aišku tėvų, giminių, draugų yra, bet turbūt nei vienas nepaskolintų tokios sumos...]

3. Ganėtinai nauja, tokia krizinė išeitis – pirkti butą iš banko finansuotų projektų. tokių projektų turi kiekvienas bankas. Vieni vienur, kiti kitur. Kaip čia kas? Sakykim įmonė X 2007m. nusprendė, kad yra puikus metas statyti namus ir pardavinėti butus, juk visi perka, kainos kyla. Bet įmonė X neturi pinigų. Ji eina į banką ir sako “statysim namą, duokit pinigų”. Bankas ir mano, kad kainos kyla, visi perka – metas puikus. Ir duoda įmonei X paskolą namo statybai. X pastato namą ir už paskolą jį su visais butais įkeičia bankui. Ir staiga ateina krizis. Pastatytam name butų nieks neperka. Įmonei gresia bankrotas, o bankui dideli nuostoliai. Tada bankas ir įmonė X susitaria – padedam vienas kitam parduoti butus, taip bus ir avis sveika ir vilkas sotus – butai parduoti, ir grąžinta paskola. Tada bankas paskelbia, kad parduodami butai “ten ir ten”, jiem taikomos specialios sąlygos – mažos maržos (pvz. 1.5% vietoj standartinių 3%), didelis finansavimo procentas (pvz. 90% vietoj standartinių 70%).

Vat šitą variantą aš ir pasirinkau. To 3 varianto trūkumas  - nelabai turi iš ko rinktis. Bet iš kitos pusės, beveik visi nauji būtų projektai yra bankuose ir jie visi taip parduodami (nes krizis ištiko visas įmones nuo A iki Z), o mano nusistatymuose buvo punktas – jei butas tai naujas. Vadinasi ieškojau kas siūlo geriausias sąlygas, geriausius projektus etc. Taip priėjau prie savo varianto.

Bet esmė šio posto buvo parodyti, kad neperka žmonės ne todėl, kad laukia dar didesnio kainų kritimo… Kainos (ypač naujų butų), jau nekris, nes dauguma jų parduodama 3-čiuoju variantu, kur kainas nustato bankas, kainos nustatytos tokios, kad užtektų grąžint paskolą bankui ir atsiskaityt su statytojais., vadinas nėra kur leist. O antras dalykas – laisvų butų rinkoje jau nedaugėja, jų niekas nestato… O pirkt perka, nors ir nedaug bet atsiranda viena kita balta varna Vadinas laisvų butų skaičius mažėja ir jų likę jau nedaug…

Tai tiek iš tos ilgo mano rašliavos… [sorry už rašybos ir gramatines klaidas, paskubom rašiau...]

Taigi užtęsė viskas po paskutinio įrašo, nes visokios šventės buvo, daug nedarbo dienų ir t.t.

Ką per tą laiką nuveikiau: Nuvažiavau į Registrų centrą, atsiėmiau pažymą apie nuosavybę. Čia tarp kitko, “patiko” asmens duomenų apsaga… Kadangi perku butą, parkingą ir prie buto priklausančią terasą (suprask, žemės sklypas), o parkingas ir terasa ele yra ne kaip atskiri individui subjektai, o bendrai visų naudojamas objektas (nemoku protingiau paaiškint…) ir pirkdamas tu ele perki dalį viso to objekto. Tai pagal registrų centro tvarką, parkingo ir žemės sklypo nuosavybės pažymose turi būti nurodyti visi to objekto savininkai. Ir kas įdomiausia pateikiama ne tik vardas pavardė, bet ir asmens kodai bei kita informacija… Tai praktiškai pažymėjime matyti visi kas yra nusipirkę butus “Gudelių šile”. Na šiaip asmens kodas yra pakankamai asmeninis dalykas, kuris neturėtų būti viešinamas… Na iš kitos pusės žinosiu visus kaimynus ir kas kada gimęs ))

Po to kai atsiėmiau pažymą nuvariau į banką, kur užsakiau, kad sutvarkytų hipotekai popierius, antradienį varysiu pas notarą, kad galutinai apiforminčiau įkeitimą bankui. Vakare nulėkiau į RST, kur pasirašiau elektros pardavimo sutartį, o šiandien ryte užsukau į Vilniaus energiją, kur pasirašiau šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartį. Per šį laiką pinigų neteko išleisti

Rytoj bandysim su architektu-dizaineriu derinti buto apdailos detales.

Kas toliau: antradienį pas notarą forminti įkeitimo bankui, paskui laukimas ir savaitės bėgyje galutiniai atsiskaitymai už butą.

Gudelių šilas

Kaip jau rašiau - perku butą ir pasakoju pirkimo procesą, tam tikslui jei kas pirktų ir būtų įdomu.

Taigi padavęs paraišką bankui dėl paskolos, tą pačią dieną gavau teigiamą atsakymą iš banko. Kitą dieną (sutartį ruošią parą) nuvažiavau pasirašyti kredito sutarties. Šiandien vykau pas notarą pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties (truko apie valandą, kainavo 1500Lt), iš kart po notaro nuvažiavau į registrų centrą registruoti nuosavybės (truko apie pusvalandį, kainavo apie 300Lt).

Kas toliau: važiuoti į RST, kad pajungtų elektrą. 18-tą dieną gausiu iš registrų centro pažymą su ja važiuosiu į Vilniaus energiją, kad susitvarkyti šildymą ir karštą vandenį, o taip pat į banką, kad duotų reikiamus dokumentus, kad tvarkyčiausi su hipoteka.

Laukit tęsinio.

Vakar rašiau, kad išsirinkau butą. Šiandien prasidėjo buto pirkimo procesas.

Procesas prasidėjo nuo paraiškos parašymo bankui, nors viską siunčiau el. paštu, tačiau teko apsilankyti pas vadybininką, nes reikėjo originalių parašų Na bet viskas truko neilgai. Paraišką pateikiau apie 12val, o va kątik sulaukiau atsakymo iš banko, kad sprendimas dėl paskolos priimtas ir jis – teigiamas. Taigi oficialiai prasideda pirkimo procedūra.

Kas toliau:

• Kredito sutarties pasirašymas (ryt/poryt).
• Pirkimo pardavimo sutarties pasirašymas (ideliu atveju dar šią savaitę, jei ne – jau kitą).

Laukite tęsinio…

PS. Kad neatrodytų čia viskas kaip 2×2 dar paminėsiu, kad prieš renkantis butą ir rašant paraišką vyko keletos dienų romano ilgio diskusijos su vadybininkais iš banko ir Hanner. Nežinau, kaip šiais laikais vadybininkai bendrauja su klientais, bet man manau tikrai pasisekė. Tiek Hanner vadybininkė tiek Swedbank vadybininkas buvo labai malonūs ir nors greičiausiai jau buvau užknisęs su milijonais savo klausimų sulaukiau visų reikiamų atsakymų ir gavau gerų konsultacijų bei pasiūlymų Aišku jų darbas kažką parduoti, bet vis tiek malonu, kai vyksta normalus dialogas. Tad ačiū jiems

Na tikiuosi, kad šiandien jau miegosiu kiek ramiau. Nes kol kas, atrodo, kad būsto paieškos baigtos. Rezervavau butą “Gudelių šilas” gyvenvietėje. Nuo rytojaus prasidės žaidimai su banku dėl finansavimo :)

Tikiuosi, kad jų nebus daug. Nes Gudelių šilo plėtotojas yra Swedbanko klientas (Hanner), tai stengiasi butus parduoti kuo greičiau Dėl to, gausiu ir geras finansavimo sąlygas. Toliau bandysiu surašyti būsto pirkimo eigą, tam atvejui jei kam bus įdomu

Laukit tęsinio

Eilinį kartą, skaitydamas kokią pievą užsikabliuoju parašyti ką nors, kaip atsaką. Taip šiandien vėl kalbėsim apie bankus. Skaitau gi straipsniuką ir krūvą kaltinimų į bankų daržą, kurie nėra pagrįsti. Visi, kažkaip įsivaizduoja, kad bankas tai čia ele kažkokia dieviška institucija nuo kurios viskas priklauso, ir atrodytų, kad jei tik bankai panorėtų, pamojuotų stebuklinga lazdele ir viskas šalyje pasitaisytų. Bet juk bankai yra tiesiog pelno siekiančios organizacijos. Lygiai tokios pačios kaip Maxima, VST ir pan, tik veiklos pobūdis skiriasi. Tai kodėl neprašyt Maximos, kad ji viską išgelbėtų?

Bet ne visai apie tai aš čia. Na apie tai, tačiau ne tokiu stiliumi, nebūsiu žurnalistas, kuriam svarbu įbrukt kažkokią ideologiją į galvą nesiremiant jokiais faktais. Taigi griebkimės straipsnio ir pagrįstų komentarų į jį.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Pažiūrėkim į naujų paskolų įmonėms grafiką (naujų, tai reiškia išduotų per mėnesį):

Pažiūrėkim kokiam lygyje dabar išduodamos paskolos, o gi 2007-06. Labai normalus paskolų išdavimo lygis. Prisiminkime, kad dabar krizė! Burbulas sprogo! Jis turi subliūkšti sprogęs. Tai ir atsitiko. Tai ko čia pergyvent, kad paskolų bankai neišduoda? Išduoda ir po >2mlrd. Lt kas mėnesį! Minimi lietuviški bankai dalina valstybės paskolas (tai ko čia juos girti? Ne bankas geras ir pinigus duoda, o valstybė), bet tos valstybės paskolos yra lašas jūroje. 100mln per kelis mėn vs 2mlrd. kas mėnesį. Nedalyvauja verslo kreditavimo programoje? Dalyvauja (pažiūrėkit į grafiką), tik ne valstybės, kaip jau minėjau tas 100mln. Lt yra lašas jūroje.

Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę

Kokį uždirbtą kapitalą??? Pažiūrim į bankų pirmo pusmečio rezultatus:

Tik pora mini-bankelių sugebėjo kažką minimaliai uždirbt. Taigi klaida formuluotei teiginio. O kitas dalykas, kodėl kai kurie bankai grąžina pinigus į savo motininius bankus? Atsakymas labai paprastas. Iš kur pas banką pinigai kad jis galėtų dalinti paskolas? Manot iš indėlių? Na dalis taip, tačiau jei vien iš indėlių dalintų paskolas tai tas pirmas grafikas ne taip atrodytų, o paskolų būtų išduodama kur kas mažiau. Bankai norėdami išduoti paskolas, patys skolinasi iš savo motininių bankų. O skolas juk reik grąžint? Tai va ir atsakymas – vyksta skolų grąžinimas.

Ar ieškoma saugiklių, neleisiančių nuskurdinti piliečių stambiausiems užsienio bankams, pakėlusiems palūkanas už išduotus kreditus, kai toks aukštas VILIBOR lygis

Pala pala pala. Kodėl vėl bankus kaltint, kad aukštas Vilibor? Na taip, pagal bankus jis nustatomas, BET banko rizika negali būti mažesnė, nei valstybės rizika. Pažiūrim už kiek skolinasi valstybė litais.  Paskutinis obligacijų platinimas buvo už vidutinius 8.7% metams. T.y. trumpai tariant, kad bankas pats negali pasiskolinti pigiau, kad galėtų pigiai paskolinti gyventojams ar įmonėms. O prisiminus, kad tai pelno siekianti įstaiga – ji nelys į nuostolius.

Dar tęsiant vilibor temą, dažnai kaltinimai krypstą į skandinaviškus bankus, ele jie kelia VILIBOR, o lietuviški bankai šventieji… Tai va, galiu paneigti šitą mitą. LB pradėjo skelbti tarpbankines palūkanų normas. Aš pradėjau jas stebėti. Ir paėmiau pateiktų reikšmių mėnesio vidurkius, taigi kurie bankai teikia didžiausias palūkanas:

Žiūrėkit į paskutinį stulpelį, Žalia spalva rodo reikšmes virš vidurkiu, rausva žemiau vidurkio. Tai Kelia palūkanas: ŠB, ŪB, Nordea, DnB Nord, leidžia jas žemyn Danske, Swedbank, SEB. Taigi tarp keliančių yra abu lietuviški bankai. Myth busted! PS. pažiūrėjus į skaičius, matyti, kad skirtumai nėra drastiški ir vis bankai gan vienodai nustato palūkanų normas.

Ar bankai ruošiasi perimti žmonių turtą?

Jeigu žmogus mokus – tikrai ne. Jei nemokus, tai čia jau jo problemos. Šiaip, bankui perimtas turtas yra nuostolingas, jam reikia rūpintis, kaip jį realizuoti, realizuojama paprastai žemesne kaina. Nieko gero. Taigi bankų tikslas nėra turto atėmimas. TAČIAU, kaip jau minėjau anksčiau, bankai patys skolinasi, kad galėtų paskolinti gyventojams. Jeigu gyventojas nemoka paskolos, bankas turi savo kreditoriams mokėti iš savo pinigų, tai eina į nuostolius. Jeigu jau nebėra kur dėtis, bankas neturi kitos išeities, kaip perimti turtą ir jį pardavus, kiek įmanoma mažinti nuostolius (pelno siekianti įstaiga 0- bet kas elgtųsi lygiai taip pat).

Nedevalvavus lito?

Neatsibodo dar tas pats klausimas? Jei latviai sugebėjo nedevalvuot per tokį chaosą jų pinigų rinkoje, tai manau atsilaikysime ir mes. Iš tų spekuliacijų naudos vis tiek jokios nėra…

Čia matyt lietuvio būdas kaltinti ką nors apart savęs. Patys ėmėm paskolas, o dabar jų negalim grąžinti. Sakot bankininkai įtikino imti? O kur jūsų galva tuo metu buvo? Manot, bankai patys siekė tokių nesąmonių kokie dabar rinkoj dedasi? Pažiūrėkit į bankų nuostolius ir suprasit, kad tikrai patys nenorėjo ir patys yra suinteresuoti grįžti į tuos “senuosius geruosius laikus”. Visiem dabar nelengva, o bankai ne išimtis. Tai gal vieną kartą baigiam tas nesąmones ir verčiau pakalbam kaip subalansuoti biudžetą?

Raktąžodžiai: bankai, krizė, nuotoliai, palūkanos, paskolos, populizmas, vilibor

Po vakarykščių, šnekų, kad bankams viskas gerai, nutariau pats išanalizuoti, kaip ten yra iš tikrųjų. Kadangi dar viešai neskelbiami bankų pelnai, tai analizuosim kitus aspektus. Pradėkim nuo bankų turto:

Kaip matome iš grafikėlio, bankų turtas per metus užaugo rekordiškai mažai, ir pasiekė 2002 metų lygį, kuomet dar nebuvo paskolų bumo.

Iš metinio paskolų portfelio pokyčio grafiko matosi, kad paskolų bumas jau praeityje. pasiekėme 2002m. lygį. Gal tai ir į naudą, leis kiek atvėsti ekonomikai, prieš tolimesnį vystymąsi, nes kitu atveju galima ir perdegti.

Su vartojamosioms paskolom padėtis visai prasta:

Per paskutinius 2008tųjų du mėnesius vartojamųjų paskolų sumažėjo. Šiaip atrodytų nieko ypatingo, tačiau per visą šios informacijos laikotarpį šių paskolų dar nėra buvę kad sumažėtų. To priežastys paprastos – žmonės dėl iki rekordinių aukštumų pakilusių palūkanų nenori skolintis, o kadangi šių paskolų laikotarpis trumpas, jų grąžinama daugiau nei paimama.

Kadangi vartojamosios paskolos nėra bankų varikliukas, reiktų užmesti akį į kur kas reikšmingesnes paskolas – NT (mortgage):

Matome, kad nuo pat statistikos rinkimo pradžios paskolų išdavimo tempai tik mažėjo ir pasiekė rekordines žemumas, ir tai dar tik pradžia – leisimės dar, nes šiuo metu finansavimas beveik sustojęs. Skolinimui atsigauti nepadeda ir rekordinės palūkanos:

Kad bankai galėtų atsukti paskolų kranelius, jie turi turėti iš kur paskolinti patys, šiuo atveju žiūrint į indėlių grafiką nematyti nieko gero, galima tikėtis, kad finansavimas dar kurį laiką bus sustojęs:

Pirmą kartą nuo pat 1999 indėlių per metus sumažėjo.

Dėl pastaruoju gerokai išaugusių paskolų ir ne taip greit kylančių indėlių, bankinės sistemos likvidumas gerokai sumažėjo (kuo didesnė paskolų/indėlių santykio reikšmė-tuo mažesnis likvidumas, nors šitas rodiklis ne visai atspindi realią padėtį, nes jis ne visai tinka bankams kurie turi didelius motininius bankus, tačiau parodyti padėtį gali).

Iš viršutinių dviejų grafikėlių, matosi, kad pasitikėjimas Litu krenta. Kad paskolų Litais mažėja, tai čia jau normalu, tačiau, kad indėlių pradėjo mažėt jau įdomiau, nes tas rodo kritusį žmonių pasitikėjimą Litu. Kodėl nedevalvuosime lito, kalbėjau jau anksčiau.

Pabaigai, vienas įdomesnių grafikėlių, kuris nėra visiškai susijęs su bankais, tačiau iš kurio galima spręsti apie padėties rimtumą:

Tiems kas nežino:

P1=Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis.
P2=P1+kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.
P3=P2+rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

Esmė, tame, kad per 2008tuosius grynųjų pinigų rinkoje krito ~17%. Kas yra tikrai labai daug. Net Rusijos krizės metu (99-2000m.) nebuvo tiek sumažėję pinigų. Ką tai mum pasako? Peršasi dvi išvados:

1. BVP kitais metais (jei padėtis nepasikeis, o ji tikrai nepasikeis, nes dėl mokesčių mažėja žmonių pajamos, iš užsienio Lietuviai atsiunčia savo šeimom vis mažiau) kris dar daugiau nei prognozuojama.
2. Infliacija mažės, gal net bus defliacija.
3. Ekonomiką gaivinti yra pakankamai lengva – reikia paleisti daugiau pinigų į rinką, o to pas mus tikrai nebus.

Taigi reiktų padaryti kažkokią išvadą. Žiūrint į grafikus, peršasi mintis “trukt už vadžių – vėl iš pradžių”. Grįžom į 2001 metus. Skolinimasis sustojo, bankų augimas taip pat, bankai ne tik kad negauna naujų lėšų paskoloms, bet jas vis dar praranda, tas rodo, kad grįžti į normalią padėtį gali užtrukti. O šiais laikais, juk viskas sukasi aplink bankus – verslas negaudamas finansavimo, negali plėstis, negali steigtis nauji verslai, žmonės nesiskolindami negali pirkti, negali įsigyti būsto, stoja NT įmonių finansavimas, jos negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Įmonės negaudamos papildomo finansavimo ir prarasdamos pirkėjus, turi mažinti savo išlaidas, tame tarpe ir darbuotojų skaičių ar bent jau jo nedidinti – kyla nedarbas, didėjantis nedarbas dar labiau atbaido tiek bankus, tiek pačius žmones nuo paskolų ir gaunasi užburtas ratas, kuris vadinasi – (fucking) krizė. Džiugu tai, kad neegzistuoja amžinas variklis – ratas gali suktis ilgai, bet anksčiau ar vėliau sustos, o taip pat ir krizė. Visi susitaikys su padėtim, išmoks išgyventi krizėje, palaipsniui nurims įtampa (rinka atvės). O vėliau prasidės atsigavimas.

Taigi liko neatsakytas pagrindinis klausimas. Ar bankams blogai? Ir taip ir ne. Žinoma, visi indikatoriai nerodo nieko gero, tačiau bankai tokios institucijos, kurios atlieka tik tarpininko vaidmenį, todėl jom nusvilti nėra tiek jau daug šansų. Taip pelnai mažės, gal vienas kitas mažesnis bankelis, ar tas kuris, bandydamas smarkiai augti, išdavinėjo paskolas visiems ir gali patirti nuostolio, tačiau bendrai minuso nebus. Taip kaip krizę išgyvensim mes, išgyvens ir bankai.

Pradedu šitą įrašą, dar nežinodamas jo pabaigos. Rašau, ne tam, kad papasakočiau kažką kažkam, o tam kad pats sužinočiau ir išsiaiškinčiau, ar verta fiksuoti palūkanas. Visiem imantiems paskolas toks klausimas greičiausiai iškyla. Šiaip aš pats imčiau paskolą Eurais, bet šiame įraše skaičiuosiu viską Litais ir naudosiu VILIBOR’ą, vien dėl to, kad jo duomenis patogiau ir greičiau ištraukti, o esmė bus ta pati.

Duomenis ėmiau nuo 2000.12.31 iki 2008.12.31 ir ėmiau 1,3,6 ir 12 mėn VILIBOR’ą. Ir bandysiu nustatyti, ar apsimoka palūkanas fiksuoti metam, ar geriau jas perskaičiuoti kas mėnesį. Paėmus to laikotarpio  VILIBOR vidurkį, gaunam, kad

Matome, kad vidutiniškai trumpesnio laikotarpio palūkanos yra mažesnės. Tačiau noriu išsiaiškinti ar tie dažni svyravimai turi reikšmingos įtakos galutiniam rezultatui. Žinoma, čia istorija labai trumpa, nes paskolos dažnai dalijamos ilgiem laikotarpiams, tačiau manau skaičiavimai bus pakankamai reikšmingi, kadangi pažiūrėjus į istorinį grafiką, matosi tiek kilimas tiek kritimas:

Čia skaičiuosiu, nes kaip paskolą, o kaip grąžą. T.y. aš teigsiu – atvirkščiai, kad ne skolinuosi, o dedu indėlį į banką ir mano pinigai augs. Pradžioj aš padedu 100lt indėlį, ir jį dedu keliais skirtingais būdais – palūkanas perskaičiuojant kas 1,3,6 ir 12 mėn. Taigi kur suma periodo gale bus didžiausia, ten bus blogiausia skolintis. Atlikus keletą skaičiavimų, gauname tokius rezultatus:

Arba jei su skaičiais (palūkanos – metine palūkanų norma):

Rezultatai manęs, tiesą sakant nenustebino, nes būtent tokių ir tikėjausi, tiesiog norėjosi patikrint. Matome, kad palūkanom kintant kas mėnesį vidutiniškai uždirbsime mažiau, o tuo tarpu fiksuojant tarkim metam – daugiau. Taigi imant paskolą, geriau būtų palūkanų nefiksuoti. Žinoma, kad bus svyravimų ir gali būti, kad kelis mėnesius mokėsime daugiau, nei fiksuojant, tačiau vidutiniškai, per visą laiką sumokėsime mažiau. Pvz paėmę būsto paskolą 200.000Lt, 25metam tas skirtumas 1% tarp fiksuojant metam ir nefiksuojant, gali virsti pakankamai didele suma. Žinoma, jeigu esi pakankamai apsiskaitęs ir besidomintis ir pastoviai stebintis rinką, galima fiksavimą kaitalioti. Pvz. Dabar kai eurais nukritę, bet dar krenta galima laikyti palūkanas nefiksuotas. Pastebėjus, kad rinka atsigauna ir EURIBOR gali pradėti kilti, galima imti ir užfiksuoti metams ir pan.