Atsiprašau, kad ilgai nieko nerašiau. Tiesiog pradžioje atostogavau, o dabar užsivertęs darbais… Bet šiandien skaitydamas (kaip visada…) straipsniuką [kuris tiesą sakant nėra tiesiogiai susijęs su tuo ką ruošiuosi parašyti] nutariau, kad jau metas parašyti ta tema kurią jau gan seniai rezgu galvoje. Taigi šiandien mano komentaras apie naują augantį burbulą (nors greičiau reiktų sakyti bombą) – Kiniją.

Ekonomika yra toks ypatingai įdomus dalykas, kuris moka save susireguliuoti (nors ši idėja, kaip ir buvo paneigta šios krizės metu, bet ne visai apie tai aš čia). T.y. ekonomika auga tiek kiek ji ‘nori’ augti. Jeigu tas augimas yra pučiamas ekonomikos dalyvių, po kažkiek laiko ekonomika perkaista ir pasikoreaguoja iki jai priimtino lygio:

Visas pasaulis (na didžioji jo dalis) pasikoreagavo šios krizės metu. Tačiau ne Kinija…

Na negalima sakyt, kad pasaulinė finansų krizė nepaveikė Kinijos: šiais metais jos BVP augo 8.7%, kai pvz. užpernai 9.6%. Tačiau pažiūrėjus į beveik 20% Lietuvos BVP nuosmukį, tokie skaičiai sunkiai suvokiami. Per praeitus metus Kinija tapo didžiausia pasaulio eksportuotoja, didžiausia pasaulyje automobilių rinka. Per metus NT pardavimai šoktelėjo 75% (pas mus turbūt tiek pat krito…), tiesioginės užsienio investicijos augo virš 100%. Ir tokie skaičiai čia ne tik per 2009-tus metus. Ekonomika jau kelinti metai auga nesuvokiamais tempais.

Kas iš to? Prisiminkim pirmą grafikėlį apie ekonomikos ciklus. Ekonomikos paprastai per 10 metų išgyvena didesnį ar mažesnį susitraukimą. Kinijoje jo 10 metų nebuvo. Aišku Kinija yra atskiras fenomenas, nes prieš 10 metų ten tos ekonomikos nebuvo… Tačiau ilgai tęstis tai negali. Kas gi gali būti? Viskas priklausys nuo Kinijos veiksmų. Jau dabar atsiranda pranešimų, kad Kinija pradeda kovoti su burbulais, pvz.: didiesiems bankams buvo nurodyta nebeskolinti iki mėnesio galo, padidino bankams kapitalo pakankamumo rodiklį. Atsiranda (ir kuo toliau tuo daugiau) siūlymų revalvuoti juanį (pakelti vertę USD atžvilgiu), ruošiamasi ir palūkanų normų kėlimui. Visa tai yra gerai, tačiau ar pakankamai? Nes Kinijai vis dar prognozuojamas 9% BVP augimas šiais metais.

Kas būtų jeigu būtų?… Šiuo metu didžiausia pasaulio ekonomika yra JAV, antroje vietoje Japonija, trečioje Kinija (nors ji šiais metais planuoja šį trejetuką pakoreaguot pereidama į antrąją vietą). Pasaulinė krizė prasidėjo JAV ir ji nuvilnijo per visą pasaulį. Japonija atskira šneka, ten panašu kad krizė jau pusė amžiaus tęsiasi ir didelės įtakos pasauliui šiuo metu nedaro. O Kinija… Kinija yra ypatinga, ji ne pati susikūrė sau tokią milžinišką ekonomiką. Ją sukūrė užsienio investuotojai kišdami milijardus į šią rinką. Buvo investuojama į vietos įmones, buvo perkeliamos gamyklos į šią šalį dėl pigesnės darbo jėgos. Kaip minėjau šalis yra didžiausia automobilių rinka ir jei ne didžiausia tai viena didžiausių naftos vartotojų. Kas nutiktų jei visa tai griūtų? Pasekmes pajustų visi įmerkę kojas į šią kūdrą – kiltų nauja pasaulinės recesijos banga. Klausimas ar pavyks Kinijos liaudies respublikai to išvengti?…

Pabandysiu šiame įraše nesukelti tokių aštrių diskusijų, kurios buvo kilusios po fizinių asmenų bankroto temos gvildenimo. Tiesiog kiek supažindinsiu su dydžiu kurį esam girdėję visi, bet gal ne visi žinom kas tas yra. Kalbu apie “bendrąjį vidaus produktą” (BVP).

Teorija kalba, kad BVP yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų dydžių, kalbant apie valstybės ekonominį išsivystymo lygį (nors šiuo metu mokslininkai bando įrodyti, kad BVP – nėra geras “šalies gerovės” matas ir aš su jų nuomone sutinku, bet tai jau kita tema). BVP galima atvaizduoti ne vienu būdu:

• Tiesiog BVP – parodo šalies ekonomikos dydį
• BVP tenkantis vienam gyventojui – santykinis dydis, kad būtų galima palyginti vaslstybes tarpusavyje
• BVP pokyčiai – paprastai žiūrime, kiek BVP pakito per metus. Rodo ekonomikos vystymosi greitį.

BVP gali būti dviejų rūšių:

• Realusis – nekinta kainų bazė, t.y. sukuriama vertė didėja ir nuo infliacijos, realiąjame BVP infliacijos įtakos nėra. Šis BVP svarbus, kai skaičiuojame BVP pokyčius
• Nominalusis – BVP apskaičiuotas šios dienos kainomis (yra infliacijos įtaka). Šis dydis svarbus, kai rodome BVP kaip absoliutų dydį.

Kaip skaičiuojamas BVP? Na yra keletas metodų BVP apskaičiavimui, bene dažniausiai naudojamas išlaidų metodas:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Taip pat yra ir gamybos ir pajamų metodai. Apie juos informacijos rasit internete jei bus įdomu.

Na tokia būtų teorinė dalis. O dabar bandysiu pereiti prie praktikos ir šių dienų aktualijų.

Pradžioj keletas faktų apie mūsų BVP

• 2008m. BVP: 111,19 mlrd. Lt
• BVP tenkantis vienam gyventojui: 33 111  Lt [18 977 USD]

Palyginimui, Lietuva pagal BVP vienam gyventojui pasaulyje užima 47 vietą. Mus lenkia Estija (42 vieta, 20,6 tūks. USD), Latvija yra 51 vietoje (17,1 tūks. USD), Pirmoje vietoje yra Kataras su 86 tūks. USD gyventojui, paskutinėje 181-oje vietoje Zimbabvė su 268 USD gyventojui.

Lietuvos nominalus BVP ketvirčiais atrodo štai taip:

Matome, ką reiškia ekonomikos nuosmukis – paskutinius tris ketvirčius BVP gerokai žemesnis, nei anksčiau. Kaip jau minėjau, ekonomikos vystymosi greičiui nustatyti naudojame BVP pokyčius – santykinį dydį, rodantį BVP augimą per periodą (paprastai metus). Paprastai šalies ekonomikos vystymuisi patikrinti imami metiniai BVP, pokyčiai atrodo taip:

Aišku labai ilgai laukti visus metus, kad pamatyti kaip sekasi ekonomikai. Todėl einamaisiais metais svarbu ir ketvirtiniai BVP pokyčiai per metus. Esamas ketvirtis lyginamas su analogišku kervirčiu pernai:

Matyti, kad šiais metais BVP smukęs daug… Nors trečiąjį ketvirtį smukimas ir sumažėjo.

Na bet kad krizė, tai žinom visi ir taip. Trečia ir paskutinė šio posto dalis, bus pasktunių BVP duomenų analizė. Buvo skelbta, kad BVP trečiąjį ketvirtį palyginus su laikotarpiu pernai smuko 14.3%, TAČIAU palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu – augo 13%. Šiaip BVP turi tokią savybę, kad būtent trečiąjį ketvirtį jis būna aukščiausias:

O ketvirtąjį ketvirtį po to pakrenta, greičiausiai to reiktų laukti ir pas mus ketvirtąjį ketvirtį. Iki šiol per pastaruosius 6 metus trečiojo ketvirčio augimo vidurkis, palyginti su antru ketvirčiu buvo 8.8%, daugiausiai buvo pakilęs 10.8%, vadinasi tas 13% augimas nėra vien “techninis” šuoliukas aukštyn, o jau kažkas tikrai augo. Kyla klausimas kas, nes ekonomika dar tikrai recesijoje.

Minėjau, kad yra realusis ir nominalusis BVP. Pokyčiai skaičiuojami nuo realaus. bet kas bus jei paskaičiuosim pokyčius nuo nominalaus:

Ir ką gi matom – BVP nuosmukis trečiąjį ketvirtį buvo gilesnis nei antrąjį, o palyginus su antru ketvirčiu ne augo 13%, o smuko 0.7%. Iš esmės realų BVP naudojam, nes kiekvienais metais  būna infliacija ir BVP auga vien dėl jos, todėl norima eliminuoti infliacijos įtaką ir pažiūrėti kiek realiai augo ekonomika. Bet šiuo atveju lyginant su praeitu ketvirčiu nėra didelės klaidos naudoti ir nominalų, nes per ketvirtį kainos nepasikeitė daug – juo labiau trečiąjį ketvirtį su antruoju buvo defliacija (~1%). Prisiminus kad nominalus per ketvirtį smuko 0.7% – galima daryt išvadą, kad BVP smuko vien dėl kainų kritimo – išvada – per trečiąjį ketvirtį nieko neįvyko – BVP liko nepakitęs. Kyla tada klausimas o iš kur tie 13%? Egzistuoja dar toks veiksnys, kaip “seznono įtaka”, vieną ketvirtį darbo dienų būna daugiau, kitą mažiau – tas irgi turi įtakos. Todėl tikslinga skaičiuoti ir eliminavus sezono įtaką. Ką gi gaunam tada – 6% augimą palyginti su antru ketvirčiu. Vadinasi vis dėlto augom tą trečiąjį ketvirtį, BET prisimenat, kad sakiau, kad trečiąjį ketvirtį BVP visada būna aukščiausias? Ir vidutiniškai būna 8% aukštesnis nei antrąjį ketvirtį – šiuo atveju 6% – mažiau nei vidurkis, vadinasi viskas normalu. Augom tiek kiek turėjom.

Daug čia prirašiau, tingintiems skaityti apibendrinsiu:

BVP 2009m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antru augo 13%. Tačiau tai negali būti laikoma signalu, jog ekonomika atsigavo. Iš tikrųjų, nominalus BVP ne tik kad neaugo bet ir krito (bet tas įtakota kainų kritimo tuo metu), skaičiuojant BVP eliminavus sezono įtaką gauname, kad BVP augo ne 13%, o tik 6%, tai yra “normalus techninis” augimas trečiąjį ketvirtį (iš istorinės perspektyvos), todėl trečiąjį ketvirtį ekonomika neparodė jokių stebuklų ji neaugo (apart techninio augimo) tačiau ir nekrito.

Bet vis gi, ar kas nors vyksta su ekonomika gero ir ar augam ne dėl “techninių dalykų”? Prisiminkim BVP formulę:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Pažiūrėkim kaip atrodo sudedamosios dalys atskirai:

Vartojimas:

Jokio augimo ar atsigavimo nematyti, greičiau mažėjimas… Praeitų metų palyginamoji bazė pakankamai aukšta. Ateinantį ketvirtį turėtų būti šioks toks augimas, vis tik šventės, dovanos ir pan… Nors manau kuklios Kalėdos bus. Perspektyva neutrali.

Valstybės išlaidos:

Na čia nematyti jokios tendencijos nei augimo nei kritimo. Atsižvelgus į valdžios padėtį, greičiausiai didesnio vartojimo ateityje nesulauksim. Greičiau išlaidų mažinimą. Tad čia perspektyva neigiama.[sorry - neturiu trečio ketvirčio duomenų]

Investicijos:

Lyg ir matosi augimas paskutiniu metu, tačiau vis dar žemesnis lygis nei pernai. Jau esu rašęs apie investicinį klimatą Lietuvoje ir parodžiau, kad nesame patrauklūs užsienio investuotojams. Tačiau valdžia čia lyg ir stengiasi, daro kažką. Ateina Barclays, kuriasi visokios kitos įmonės. Šiaip čia būčiau linkęs būti optimistu ir dėčiau “truputį teigiamą” perspektyvą.

Eksportas – importas:

Grafikas viską pasako – esame juodoj duobėj. Eksportas smukęs daug, importas irgi. Bet kalbant apie BVP, mum svarbu ne importas ir eksportas atskirai, o jų skirtumas:

Šiaip jau užsienio prekybos įtaka mūsų BVP yra neigiama – mes daugiau nuperkam užsienyje – negu išvežame ir parduodame patys. Ir šiaip ši krizė turėjo teigiamą efektą užsienio prekybos komponentei BVP formulėje. Tolimesnės perspektyvos čia manau į gerąją pusę – kils eksportas ir turėtų būt greičiau nei importas (nes pasaulis atsigauna, o mes dar krizensim čia kurį laiką).

Išvada – bent aš nematau, kad krizė baigėsi. Nors kad dugnas, manau sutiksit daugelis, matosi. Laukia ilgas kelias atsigavimo link…

PS. šias mano parodytas komponentes sudėję negausim tikslaus BVP, tačiau tai yra arčiausia ką galima naudoti, iš prieinamų duomenų, BVP įvertinimui.

Raktąžodžiai: bvp, ekonomika, eksportas, GDP, išlaidos, lietuva, praktika, teorija, vartojimas

Kas savaitę darbo birža vis praneša, kas pas ją (ne)gero buvo praeitą savaitę, t.y. truputis duomenų apie bedarbius. Pvz.:

Spalio 1 – 8 dienomis Lietuvos darbo biržose įregistruota 7.900 bedarbių ir 1.133 laisvos darbo vietos. Dar prieš savaitę, t. y. rugsėjo 24 – spalio 1 dienomis darbo biržose įregistruota 5.900 bedarbių ir 1.409 laisvos darbo vietos. VŽ.

Stebiu aš tuos skaičius, bet niekad jų nerinkau ir nesisteminau ir sunku buvo pasakyti pamačius tokį pranešimą, “čia gerai ar blogai?”…

Šiandien 7900 skaičius pasirodė įtartinai didelis, nes paskutiniu metu skaičiai sukdavosi apie 6000. Ir nutariau pažiūrėti kaip gi yra iš tikro. Susirinkau duomenis nuo metų pradžios ir papaišiau grafikų:

Tendencija iki šiandien buvo aiški – naujų bedarbių mažėjo,  vėliau skaičius stabilizavosi ties 6000 ir buvo tik techniniai svyravimai. Šiandien kažkas naujo, nes 7900 jau gerokai išsišoka už “techninių svyravimų ribos”. Skaičius panašus kaip kovo pabaigą. Nors paaiškinimų tam nerandu… Gal sezoniniai svyravimai, o gal tiesiog tas pats techninis svyravimas, o gal ir naujos tendencijos kryptis, bet tikėkimės taip nėra. Nepaisant paskutinių duomenų matyti, kad lyg ir buvo pasiektas dugnas bedarbių skaičiaus augime – stabilizacija.

Kitas skaičius – naujos laisvos darbo vietos (darbo pasiūla). Čia svyravimai kur kas didesni, bet šiaip tendencija nėra bloga – buvo augimas, dabar skaičius nusistovėjo ties vidutiniškai 1300.

Dar vienas grafikas – per savaitę įdarbinti žmonės. Čia visai ryški augimo tendencija, nors paskutinį mėnesį skaičius sumažėjo, tačiau atrodo viskas gan neblogai.

Liūdniausias grafikas, su aiškiausia tendencija – bendras bedarbių (registruotų darbo biržoje) skaičius:

Nors turėtų grafikas judėti logaritmiškai (t.y. būt tarsi spaudžiamas iš viršaus, kad negalėtų greit augt) [nors faktiškai taip ir yra, tačiau per daug mažai], juda jis beveik tiesiškai aukštyn ir kol kas galo nelabai matyti. Pagal bedarbių registruotų darbo biržoje skaičių, šiuo metu nedarbo lygis lietuvoje 13.8% – realiai kur kas didesnis, mat ne visi bedarbiai yra registruoti darbo biržoje. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis iki metų galo pasieks 14.6%, kitąmet 19.8%.

Aukštas nedarbas tiesiogiai mažina vartojimą, bet kartu ir mažina bendras vartotojų nuotaikas, o tai savo ruožtu dar labiau gilina vartojimo smukimą, nes pradeda nebepirkt ir tie, kurie turi darbą, tiesiog pradeda baimintis jį prarasti ir didesnę dalį pajamų atideda santaupoms. Santaupos, savo ruožtu, ekonomikos teorijoje įvardijamos kaip “negeras” dalykas (diskutuotinas, dviprasmiškas teiginys), todėl, kad jos šiuo, trumpu laikotarpiu, niekuo negali padėti šalies ekonomikai.

Ką noriu tuo pasakyti. Nors minėjau žodį “stabilizacija”, bet pažiūrėjus į paskutinį grafiką, matyti, kad tas stabilumas kol kas atsiranda tik augime – “auga stabiliai”. Todėl dar labai sunku kalbėti apie kokį nors ekonomikos dugną, o juo labiau atsigavimą. Aišku ekonomikoje egzistuoja ir krūva kitų faktorių, kurie gali pasukti viską kita kryptimi, pvz. atsigaunančios eksporto rinkos (vakarų), tačiau daug mes eksportuojame ir į mūsų regiono šalis, kuriose atsigavimu dar tikrai nekvepia.. Taigi trumpai tariant visi skalbiantys “dugnas jau atėjo” siūlau kalbėti atsargiau. Greičiausiai jį pasieksime iki metų galo, tačiau pasiekus dugną džiaugtis nėra kuo. Džiaugtis reiktų prasidėjus atsigavimui, o jis panašu, kad, geriausiu atveju, bus tik kitų metų antroj pusėj…

Raktąžodžiai: ekonomika, krizė, lietuva, nedarbas

Kaip jau žadėjau ankstesniame įraše pasidalinsiu keletu įžvalgų ir pastebėjimų apie Lietuvos investicinę aplinką.

Lietuvos BVP sudaro beveik 50% viso Baltijos šalių BVP (46% jei tiksliau, 2008m.). Lietuva turi Šiauriausią neužšąlantį uostą, yra palankioje geografinėje padėtyje. Pastaraisiais metais ekonomika sparčiai augo. Atrodytų viskas pas mus gerai, turėtume būti patrauklūs užsienio investuotojams, tačiau kažkodėl taip nėra…

Visos šalys skaičiuoja kiek joje investavo užsienio investuotojai ir tas dydis vadinamas “tiesioginės užsienio investicijos” (TUI) (arba man labiau patinka tarptautiniai žymėjimai – FDI (foreign direct investment)). Pas mus 2009m. Q2 pradžioje buvo investuota 32.3 mlrd. Lt. Atrodytų “WOW! Daug!”. Bet… Pats skaičius paprastai savaime ne daug ką pasako, kol jo nepalygini su kažkuo. Palyginkime FDI tenkantį vienam gyventojui mūsų regiono (post-sovietinėse) šalyse (eurais):

Ir ką gi matome – Lietuvos FDI tenkančios vienam gyventojui yra žemiausios regione. Jeigu žiūrėtume dar giliau pamatytume, kad jos žemiausios ir visoje ES. Pažiūrėkim į Estiją – 8.5 tūkst. EUR FDI vienam gyventojui! Ir kuo Estija geresnė nei Lietuva? Pabandysiu šiame straipsnelyje pasigilinti į priežastis.

Kodėl investuotojai nemėgsta Lietuvos ir renkasi kitas šalis? Įstojimas į ES, NATO nepadėjo – nesulaukėme didesnių nei įprastai investicijų (na pardavėme Mažeikių Naftą – augo dėl to solidžiai, bet tas nieko nereiškia). Ir kuo toliau tuo labiau mes prarandame patrauklumą. Visų pirma paminėsiu, kad darbo užmokestis Lietuvoje paskutiniais metais augo rekordiškais tempais, o užsienio investuotojai ieško šalių, kur darbo jėga būtų pigi. Žinoma, pas mus atlyginimai vis dar konkurencingi palyginus su ES ir regionu:

Tačiau už tiek kiek gauna žmonės Rusijoje ar Ukrainoje Lietuviai tikrai nesiryš dirbti. Taigi darbo užmokesčio srityje mes prarandame konkurencingumą.

Kad jau paliečiau darbo rinką, tęskime apie ją toliau. Nors atlyginimai šalyje auga, jie neauga taip sparčiai, kaip auga pragyvenimo kaštai, dėl to tūkstančiai Lietuvių paliko šalį ir procesas vis dar tęsiasi. Blogiausia tai, kad išvyko kvalifikuota darbo jėga. Taip, mes galime pasigirti aukščiausiu “žmonių turinčių universiteto diplomą” santykiu Europoje. Bet ar tai privalumas?.. Ar tai privalumas, kai nėra žmonių, galinčių dirbti statybininko, inžinieriaus ar kt. panašų darbą? Kur šalies patrauklumas, kai visi šalyje vadybininkai ir verslo administratoriai? [Tiesa yra vienas dalykas, kur Lietuva gali pasigirti, tai IT specialistai, jų turime tikrai nemažai ir jie tikrai neblogi lyginant su regionu, gal dėl to mus pasirinko Barclays, svarsto galimybę atvykti Google, Microsoft...]. Masinė darbuotojų emigracija ne tik pakėlė algas Lietuvoje likusiems darbuotojams, tačiau padidino darbo jėgos deficitą. Lietuvos įmonės darbuotojų ieško visur, net Kinijoj… Dėl to regiono šalys, turinčios daugiau pigių darbo rankų, lengvai aplenkia Lietuvą kovoje dėl užsienio investicijų.

Dar prie to paties – nelanksti mokesčių sistema. Pvz soc. draudimo mokesčiai. Galima būtų tarkim nuo tam tikro lygio nemokėti Sodrai, kaip kad buvo Latvijoje (soc. draudimo mokesčio “lubos”), taip pakiltų algos ypač aukšto lygio specialistams ir jų atžvilgiu Lietuva būtų patrauklesnė.

Kitas labai svarbus veiksnys – vidaus rinka. Esame maža šalis, todėl užsienio investuotojai nedaug tegalėtų savo produkcijos realizuoti mūsų šalyje – verčiau steigti įmonę ten, kur daugiau galimybių parduoti ne eksportuojant.

Iš viso svarbiausiais neigiamais aspektais investuotojai laiko biurokratiją bei korupciją, sunkumą gauti reikiamą informaciją, didėjančią problemą rasti kvalifikuotus specialistus ir pasitikėjimo tarp verslo partnerių ir kompetencijos stoką.

Štai kokias didžiausias problemas mato investuotojai (Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis) Lietuvos rinkoje:

Didžiausios problemos: galimybė gauti finansavimą, mokesčių tarifai, biurokratija, infliacija, korupcija…

Tarkim finansavimo galimybės: pirma – sunku gauti paskolą užsienyje, nes valdžia ją papildomai apmokestina. Bankų Lietuvoje daug, bet ar iš tikrųjų?

Bankų turtas mūsų šalyje nuo BVP vienas mažiausių regione (mažiau tik Lenkijoje, bet joje investicijų irgi nėra daug…). Taigi konkurencija bankiniame sektoriuje teoriškai galėtų būti ir didesnė (ne veltui Ūkio ministerija, kalbėjo apie naujo banko atėjimą, tik tos kalbos prigeso paskutiniu metu…). Dėl finansavimo iš užsienio taip pat kažkas daroma, kad palengvinti, tikėkimės rezultatai bus teigiami.

Kaip mus investuotojai mato kitų šalių kontekste (Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (2009/2010 m. ataskaita)):

Pagal bendrą įvertinimą Lietuva iš 7 valstybių užimą 5-tąją vietą. Nors kitame reitinge “Ease of doing business” (Pasaulio banko sudaromame), mes atrodome visai neblogai:

Aišku tai nėra tas pats reitingas ir rodo jie skirtingus dalykus, pirmajame atsižvelgiama į daug daugiau veiksnių, antrajame tik į verslo kūrimo galimybes.

Susumuokime viską:

Priežastys, dėl kurių užsienio investuotojai vengia Lietuvos:

• Per didelis biurokratizmas, nepakankamai draugiškas valstybės institucijų, ypač žemesniojo lygio biurokratų, požiūris į verslą. Šią problemą akcentuoja daugelis užsienio, o ypač vietinių, investuotojų.
• Per daug smulkmeniškas, kai kurių veiklos sektorių ar sričių reglamentavimas
• Gana sunku tvarkyti reikalus, susijusius su žemės nuosavybe – tai neretai užtrunka net keletą metų. Regionuose, kuriuose labiau tikėtina pritraukti investuotoją, trūksta tam tinkamų ir paruoštų žemės sklypų.
• Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri investuotojui galėtų suteikti patikimą ir išsamią informaciją apie įmones, organizacijas, specialistus, potencialius verslo partnerius. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) daro tai, ką esamas jos statusas ir galimybės leidžia, tačiau iš principo nėra pajėgi realizuoti šį uždavinį.
• Maža vietinė rinka ir palyginti žema gyventojų perkamoji galia.
• Specialistų rengimo sistema universitetuose ir kitose įstaigose nespėja adaptuotis prie pakitusių reikalavimų, todėl vis sunkiau surasti tinkamą, aukštos kvalifikacijos ir motyvuotą specialistą. Daug gerų specialistų ir darbo jėgos yra emigravę. Atlyginimai pastaruoju metu auga labai sparčiai ir darosi mažiau konkurencingi.
• Nelanksti darbo santykių reguliavimo sistema.
• Kvalifikuotos darbo jėgos deficitas
• Pakankamai ilgai trunka pradėti verslą
• Lietuvos konkurencingumas, nors ganėtinai aukštas krenta kelinti metai iš eilės
• Sudėtinga gauti finansavimą
• Paskutiniu metu ekonomika pasinėrė į gilią recesiją

Yra ir teigiamų dalykų. Veiksniai, kurie daro Lietuvą patrauklią užsienio investuotojams:

[prieš pradedant vardinti, paminėsiu, kad jie minimi visokiose pigmentacijose pristatant Lietuvą užsieniui ir t.t. (nueikit į www.lietuva.lt - rasit ką nors pan.) esmė tame, kad įsiskaitykit ir supraskit, kaip juokingai jie skamba prieš tuos, kurie išvardinti aukščiau]

• Narystė ES, NATO – suteikia vietinėms ir užsienio įmonėms papildomų verslo vystymosi galimybių.
• Išsilavinusi darbo jėga, pakankamai žemas darbo užmokestis
• Žemos komunalinių paslaugų ir pragyvenimo sąnaudos
• Šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos Jūros pakrantės Klaipėdos uostas
• Tarptautiniai oro uostai vykdantys tiesioginius maršrutus į daugumą Europos miestų (Paskutiniu metu yra problemų Lietuvos aviacijos rinkoje)
• Gerai išvystytas Lietuvos transporto kelių tinklas. Europos Sąjungos transporto komisija apibūdino Lietuvą kaip regiono transporto kelių centrą – 2 iš 10 prioritetinių Europos tranzito koridorių yra Lietuvoje.
• Yra dvi laisvos ekonominės zonos (LEZ)

Darykit išvadas patys, kodėl pas mus retas kuris investuoja. Užsienio investicijos yra labai svarbus veiksnys stabiliam ekonomikos vystymuisi, tačiau ką daro valdžia, kad panaikintų tuos neigiamus punktus apie Lietuvą? Ji nesprendžia problemų – ji ieško naujų investuotojų. Ne nuo to galo juk viskas daroma, pirma ruošiam dirvą (kuriam sąlygas), o po to sėjam (ieškom investuotojų).

Pasirodė mūsų antro ketvirčio BVP (-22.4%), pasirodė Latvijos (-19.6%) ir Estijos (-16.6%). Atrodo, kad Lietuvoj blogiausia, Estijoj geriausia. Bet ar tikrai? Pabandžiau atrasti kampo, kad pateisinti mūsų kritimą

Visų pirmą nupiešiau, ketvirtinių BVP pokyčių grafiką:

Iš jo matyti, kad Lietuva pradėjo kristi vėliausiai, bet nepaaiškina, kam iš tikrųjų blogiau. Galvojau kitą rakursą. Ir sugalvojau. Paėmiau metų BVP (keturių ketvirčių BVP sumą) sunormalizavau dydžius ir nupiešiau grafiką:

Bingo! Matyti kur kiekviena šalis grįžo. kaip matome Latvijos BVP nuo aukščiausio taško smuko tarsi daugiausia, bet realiai grįžo ne tiek daug, nes prieš tai augimas buvo didelis. Lietuvoje smukimas vidutinis ir grįžom į praeitį mažiausiai iš Baltijos šalių. Na o Estija… O estija grįžo daug, nors nuo piko nukrito nedaug, tačiau jos augimas buvo lėtas, ir tas sąlyginai nedidelis kritimas turi daug įtakos. Taigi, nors mūsų BVP krito daugiausia – pas mus nėra blogiausia.

Pastaba. Čia tik formalus skaičių nagrinėjimas, kuris neatspindi visos realios situacijos.  BVP imti ketvirčių to meto kainomis, todėl čia neeliminuota infliacija ir kiti veiksniai.

Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį smuko 22.4% (arba 18.1% pusmečio). Pamačiau ir išsižiojau. Na tikėjausi didesnio smukimo… Bet tiek? Na jau ne… Pasirodo esame didesnėj šiknoj duobėj, nei maniau…

Va taip va atrodo ketvirtiniai BVP pokyčiai:

Atrodo nelabai gražiai…

Nors labiau įsigilinus. Eksportas antrąjį ketvirtį smuko dar labiau nei pirmąjį, mažmeninė prekyba taip pat, pramonės produkcija irgi, o BVP pernai tik Q3 pasiekė piką, tai ir reikėjo tikėtis didelio nuosmukio… Nors šio ketvirčio BVP palyginus su pirmu ketvirčiu sumažėjo ne tiek jau daug – 1.1%, vadinasi smukimas įtakotas praktiškai dėl to, kad pernai BVP buvo labai aukštas, o ne dėl to, kad čia kažkas žymiai pablogėjo. Kas bus kitą ketvirtį? Spėju bus dar gražiau, nes kaip sakiau – pernai BVP pasiekė piką, o kitų ženklų rodančių realų atsigavimą kolkas nėra…

SRA 0710 0717 _ public

Gero skaitymo: SRA 0619 0626 _ public

Nors ir kiek pavėluotai, bet geriau vėliau negu niekad Gero skaitymo: SRA 0612 0619 _ public

Gero skaitymo: SRA 0605 0612 public