Gal bus įdomu. Kiek statistikos apie būsto paskolas.

Naujai pasirašytų būsto paskolų suma (per mėnesį, tūkst. Lt, nominalia verte):

Matosi kažkokia augimo tendencija. Balandį buvo paskolinta beveik dvigubai daugiau nei sausį.

Bendras būsto paskolų portfelis per 4mėn smuko 0.5% (91.8 mln. Lt). Vadinas būsto paskolų buvo grąžinta/nuvertinta per tą laikotarpį daugiau nei išduota.

Didžiausi portfelio pokyčiai (per 4mėn) bankuose:

Nors paskolų išduodama vis daugiau, tačiau bendri portfeliai smunka beveik visuose bankuose.

Naujai pasirašytos būsto paskolos (per 4mėn):

Duomenų šaltinis: lba.lt

Ne, ne apie mano būsto pirkimo  istoriją dabar, na tik gale biškį ir apie mano pirkimo istoriją, kaip pavyzdys Šiandien skaitau straipsniuką, kuris prasideda tokia eilute:

Laukdami dar didesnio nekilnojamojo turto kainų kritimo, kai kurie gyventojai dar nesiryžta pirkti būsto, tačiau jį nuomojasi.

Šovė mintis pakomentuoti tokį sakinį ir išreikšti savo nuomonę apie būsto (ne)pirkimą. Nežinau, čia žurnalistai eilinį kartą turbūt nesupranta kažko, o gal yra tiesiog naivūs? O gal nesidomi rinka visai? Anyway, kaip bebūtų, toks posakis, kad neperka, nes laukia dar didesnio NT kainų kritimo manau yra visiškai netikslus. “Kodėl?” paklausit. Atsakytiu vienu sakiniu galima, bet turbūt nebus išsamu…

Pradėkim nuo anksčiau. Pvz 2006-2007m. NT burbulas dar pūtėsi, bet jau buvo arti sprogimo (nors dauguma tą ir ignoravo). Būstą tada nusipirkti nebuvo didelių problemų (na išskyrus vieną – didelę kainą, bet visi galvojo, kad kainos ir toliau kils, tai toks teiginys irgi negąsdino). Atlyginimai buvo pike, visi turėjo darbus, bankai laisvai kreditavo. Kreditavo ne šiaip sau, o iki 100% būsto pirkimo kainos (vertės). Tad užtekdavo turėti keletą tūkstantėlių popierių tvarkymui ir BPD (būsto paskolų draudimui) ir galėjai be jokių problemų tik panorėjęs nusipirkti būstą. Kvaili pirko, protingi pardavinėjo (jei turėjo) ar laukė (jei neturėjo).

Na o 2008m antroje pusėje atėjo krizis. Staiga prasidėjo atleidimai, atlyginimų mažėjimai, palūkanų kilimas. Pasirodė pirmieji neišgalintys grąžinti paskolų. Bankai pamatė, kad taip toliau būti negali ir pakeitė savo finansavimo sąlygas (ne iš karto, bet palaipsniui). Pasikeitus sąlygoms pasidarė gan sunku gauti paskolas, o ir negeros šnekos apie ekonomiką gerokai pristabdė NT pardavimus, ko pasekoje pradėjo mažėti NT kainos.  Tas procesas tęsėsi visus 2009m.

Ką mes turime dabar. Krūvą bedarbių, krūvą žmonių su sumažėjusiom pajamom ir santaupom. Aišku ne visi. Yra dalis, kuriem pajamos nemažėjo ir darbo neprarado. Bet tada kiltų klausimas kodėl jie neperka būsto? Kainos nukritusios. Norit pasakyti, kad dar yra daug manančių, kad kainom dar yra vietos kristi? Na tikiu, kad tokių yra (buvo ir tokių, kurie dar 2008m. kalbėjo, kad kainos ir toliau augs…), bet manau ne dauguma. Tai kodėl būsto pardavimai yra tokie merdintys?

Čia jau būtų akmenukas į bankų daržą. Aišku aš negaliu jų kaltinti, kad jie sugriežtino sąlygas (jeigu ateitų pas jus nepažįstamas žmogus ir sakytų paskolink man 1000lt, bet sakytų, kad yra 50% tikimybė, jog jis negrąžins paskolos, ar jūs skolintimėt? Manau taip, bet tik tokiu atveju, jei palūkanos siektų kokia 50 ar daugiau %).  Ką noriu pasakyti, kad tas teiginys jog dabar žmonės neperka, nes laukia kainų kritimo yra netikslus, nes žmonės neperka, nes neatitinka banko keliamų sąlygų.

Prisiminkim, rašiau, kad skolino net iki 100% nuo buto verės. Šiuo metu geriausia ką Jūs galėtumėt gauti banke yra 70-80% nuo turto verės. Sakysit, apsidrausiu BPD ir gausiu 100%? Nė velnio, visų pirma pats BPD pakilo, dabar norint gaut 100% finansavimą reiktų sumokėt berods 4.2% turto vertės draudimui, bet čia dar nėra esmė – esmė, tame jog peržiūrėkit bankų svetaines, atrasit gal tik pora bankų, kurie vis dar skolina su BPD, dauguma to nebedaro.  Vadinasi norint pirkti butą, tarkim 300tūkst. Lt, jums reiktų turėti nuo 60 iki 90 tūkst. Lt savų lėšų. Ar tai jum neatrodo, kaip labai svari priežastis nepirkti dabar buto? Turit savo sąskaitoj 80 gabalų? Aš tai ne… O tie kas turi, manau ir butą jau turi…

Kitas dalykas. 2006-07 m. būdavo neproblema gauti banko maržą 1% ar mažiau. Kai dabar vidurinė marža siektų 2.5-3%. Aišku palūkanos dabar palankesnės, bet tas nėra amžina ir kai jos pakils mokėti teks labai daug…

Pats prisipažinsiu, neturėjau daug pradinių lėšų buto pirkimui, bet jaučiau, kad dabar yra tas metas, reikia pirkti dabar, nes geresnių sąlygų tam jau nebus. sakysit, ką aš čia šneku, pats kalbėjau kokios blogos sąlygos etc. o dabar sakau, kad geros. Bankų salygos yra blogos – rinkos sąlygos yra geros. Kainų žemesnių, jau nesitikiu. Na ok, – kris max dar 5%, bet manau kad jau neverta gaudyt to pačio pačio dugno.. Taigi, jaučiau, kad metas pirkti yra tas, bet lėšų 30% pradiniam įnašui neturėjau, bankai BPD nedraudė. Kokios išeitys:

1. Imti vartojamąją paskolą. Manau kvaila mintis, po tokio žingsnio bankas turbūt net neduotų būsto paskolos, o jei ir duotų, tai turbūt ilgai netemptumėt iki probleminio kliento.

2. Tėvai, giminės, draugai. Gal ir neblogiausias variantas jei tokių yra. Mano atveju nebuvo… [aišku tėvų, giminių, draugų yra, bet turbūt nei vienas nepaskolintų tokios sumos...]

3. Ganėtinai nauja, tokia krizinė išeitis – pirkti butą iš banko finansuotų projektų. tokių projektų turi kiekvienas bankas. Vieni vienur, kiti kitur. Kaip čia kas? Sakykim įmonė X 2007m. nusprendė, kad yra puikus metas statyti namus ir pardavinėti butus, juk visi perka, kainos kyla. Bet įmonė X neturi pinigų. Ji eina į banką ir sako “statysim namą, duokit pinigų”. Bankas ir mano, kad kainos kyla, visi perka – metas puikus. Ir duoda įmonei X paskolą namo statybai. X pastato namą ir už paskolą jį su visais butais įkeičia bankui. Ir staiga ateina krizis. Pastatytam name butų nieks neperka. Įmonei gresia bankrotas, o bankui dideli nuostoliai. Tada bankas ir įmonė X susitaria – padedam vienas kitam parduoti butus, taip bus ir avis sveika ir vilkas sotus – butai parduoti, ir grąžinta paskola. Tada bankas paskelbia, kad parduodami butai “ten ir ten”, jiem taikomos specialios sąlygos – mažos maržos (pvz. 1.5% vietoj standartinių 3%), didelis finansavimo procentas (pvz. 90% vietoj standartinių 70%).

Vat šitą variantą aš ir pasirinkau. To 3 varianto trūkumas  - nelabai turi iš ko rinktis. Bet iš kitos pusės, beveik visi nauji būtų projektai yra bankuose ir jie visi taip parduodami (nes krizis ištiko visas įmones nuo A iki Z), o mano nusistatymuose buvo punktas – jei butas tai naujas. Vadinasi ieškojau kas siūlo geriausias sąlygas, geriausius projektus etc. Taip priėjau prie savo varianto.

Bet esmė šio posto buvo parodyti, kad neperka žmonės ne todėl, kad laukia dar didesnio kainų kritimo… Kainos (ypač naujų butų), jau nekris, nes dauguma jų parduodama 3-čiuoju variantu, kur kainas nustato bankas, kainos nustatytos tokios, kad užtektų grąžint paskolą bankui ir atsiskaityt su statytojais., vadinas nėra kur leist. O antras dalykas – laisvų butų rinkoje jau nedaugėja, jų niekas nestato… O pirkt perka, nors ir nedaug bet atsiranda viena kita balta varna Vadinas laisvų butų skaičius mažėja ir jų likę jau nedaug…

Tai tiek iš tos ilgo mano rašliavos… [sorry už rašybos ir gramatines klaidas, paskubom rašiau...]

Eilinį kartą, skaitydamas kokią pievą užsikabliuoju parašyti ką nors, kaip atsaką. Taip šiandien vėl kalbėsim apie bankus. Skaitau gi straipsniuką ir krūvą kaltinimų į bankų daržą, kurie nėra pagrįsti. Visi, kažkaip įsivaizduoja, kad bankas tai čia ele kažkokia dieviška institucija nuo kurios viskas priklauso, ir atrodytų, kad jei tik bankai panorėtų, pamojuotų stebuklinga lazdele ir viskas šalyje pasitaisytų. Bet juk bankai yra tiesiog pelno siekiančios organizacijos. Lygiai tokios pačios kaip Maxima, VST ir pan, tik veiklos pobūdis skiriasi. Tai kodėl neprašyt Maximos, kad ji viską išgelbėtų?

Bet ne visai apie tai aš čia. Na apie tai, tačiau ne tokiu stiliumi, nebūsiu žurnalistas, kuriam svarbu įbrukt kažkokią ideologiją į galvą nesiremiant jokiais faktais. Taigi griebkimės straipsnio ir pagrįstų komentarų į jį.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Pažiūrėkim į naujų paskolų įmonėms grafiką (naujų, tai reiškia išduotų per mėnesį):

Pažiūrėkim kokiam lygyje dabar išduodamos paskolos, o gi 2007-06. Labai normalus paskolų išdavimo lygis. Prisiminkime, kad dabar krizė! Burbulas sprogo! Jis turi subliūkšti sprogęs. Tai ir atsitiko. Tai ko čia pergyvent, kad paskolų bankai neišduoda? Išduoda ir po >2mlrd. Lt kas mėnesį! Minimi lietuviški bankai dalina valstybės paskolas (tai ko čia juos girti? Ne bankas geras ir pinigus duoda, o valstybė), bet tos valstybės paskolos yra lašas jūroje. 100mln per kelis mėn vs 2mlrd. kas mėnesį. Nedalyvauja verslo kreditavimo programoje? Dalyvauja (pažiūrėkit į grafiką), tik ne valstybės, kaip jau minėjau tas 100mln. Lt yra lašas jūroje.

Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę

Kokį uždirbtą kapitalą??? Pažiūrim į bankų pirmo pusmečio rezultatus:

Tik pora mini-bankelių sugebėjo kažką minimaliai uždirbt. Taigi klaida formuluotei teiginio. O kitas dalykas, kodėl kai kurie bankai grąžina pinigus į savo motininius bankus? Atsakymas labai paprastas. Iš kur pas banką pinigai kad jis galėtų dalinti paskolas? Manot iš indėlių? Na dalis taip, tačiau jei vien iš indėlių dalintų paskolas tai tas pirmas grafikas ne taip atrodytų, o paskolų būtų išduodama kur kas mažiau. Bankai norėdami išduoti paskolas, patys skolinasi iš savo motininių bankų. O skolas juk reik grąžint? Tai va ir atsakymas – vyksta skolų grąžinimas.

Ar ieškoma saugiklių, neleisiančių nuskurdinti piliečių stambiausiems užsienio bankams, pakėlusiems palūkanas už išduotus kreditus, kai toks aukštas VILIBOR lygis

Pala pala pala. Kodėl vėl bankus kaltint, kad aukštas Vilibor? Na taip, pagal bankus jis nustatomas, BET banko rizika negali būti mažesnė, nei valstybės rizika. Pažiūrim už kiek skolinasi valstybė litais.  Paskutinis obligacijų platinimas buvo už vidutinius 8.7% metams. T.y. trumpai tariant, kad bankas pats negali pasiskolinti pigiau, kad galėtų pigiai paskolinti gyventojams ar įmonėms. O prisiminus, kad tai pelno siekianti įstaiga – ji nelys į nuostolius.

Dar tęsiant vilibor temą, dažnai kaltinimai krypstą į skandinaviškus bankus, ele jie kelia VILIBOR, o lietuviški bankai šventieji… Tai va, galiu paneigti šitą mitą. LB pradėjo skelbti tarpbankines palūkanų normas. Aš pradėjau jas stebėti. Ir paėmiau pateiktų reikšmių mėnesio vidurkius, taigi kurie bankai teikia didžiausias palūkanas:

Žiūrėkit į paskutinį stulpelį, Žalia spalva rodo reikšmes virš vidurkiu, rausva žemiau vidurkio. Tai Kelia palūkanas: ŠB, ŪB, Nordea, DnB Nord, leidžia jas žemyn Danske, Swedbank, SEB. Taigi tarp keliančių yra abu lietuviški bankai. Myth busted! PS. pažiūrėjus į skaičius, matyti, kad skirtumai nėra drastiški ir vis bankai gan vienodai nustato palūkanų normas.

Ar bankai ruošiasi perimti žmonių turtą?

Jeigu žmogus mokus – tikrai ne. Jei nemokus, tai čia jau jo problemos. Šiaip, bankui perimtas turtas yra nuostolingas, jam reikia rūpintis, kaip jį realizuoti, realizuojama paprastai žemesne kaina. Nieko gero. Taigi bankų tikslas nėra turto atėmimas. TAČIAU, kaip jau minėjau anksčiau, bankai patys skolinasi, kad galėtų paskolinti gyventojams. Jeigu gyventojas nemoka paskolos, bankas turi savo kreditoriams mokėti iš savo pinigų, tai eina į nuostolius. Jeigu jau nebėra kur dėtis, bankas neturi kitos išeities, kaip perimti turtą ir jį pardavus, kiek įmanoma mažinti nuostolius (pelno siekianti įstaiga 0- bet kas elgtųsi lygiai taip pat).

Nedevalvavus lito?

Neatsibodo dar tas pats klausimas? Jei latviai sugebėjo nedevalvuot per tokį chaosą jų pinigų rinkoje, tai manau atsilaikysime ir mes. Iš tų spekuliacijų naudos vis tiek jokios nėra…

Čia matyt lietuvio būdas kaltinti ką nors apart savęs. Patys ėmėm paskolas, o dabar jų negalim grąžinti. Sakot bankininkai įtikino imti? O kur jūsų galva tuo metu buvo? Manot, bankai patys siekė tokių nesąmonių kokie dabar rinkoj dedasi? Pažiūrėkit į bankų nuostolius ir suprasit, kad tikrai patys nenorėjo ir patys yra suinteresuoti grįžti į tuos “senuosius geruosius laikus”. Visiem dabar nelengva, o bankai ne išimtis. Tai gal vieną kartą baigiam tas nesąmones ir verčiau pakalbam kaip subalansuoti biudžetą?

Raktąžodžiai: bankai, krizė, nuotoliai, palūkanos, paskolos, populizmas, vilibor

(c) eduinreview.com

Ekonomikos nuosmukis Lietuvoje jau atrodo gerokai įpusėjęs ir jau tuoj-tuoj turėtų pasiekti dugną, tačiau bankus krizė pasiekė pavėluotai ir ji berods pradeda kaip reikiant įsisiūbuoti. Nors pasaulyje, bankai panašu, kad jau pradeda atsigauti… Štai kokie pusmečio rezultatai kolkas pasirodę:

• Swedbank: 351 mln. Lt nuostolio (su 708mln. Lt atidėjinių blogom paskolom, kas sudaro apie 4.8% viso paskolų portfelio).
• SEB: 225 mln. nuostolio (su 286 mln. Lt atidėjinių, kas yra 1.5% nuo paskolų portfelio)
• DnB Nord: 136mln. Lt nuostolio (295 mln. Lt atidėjinių, 2.7% nuo viso portfelio)
• Nordea: 6mln. Lt nuostolio (38 mln. Lt atidėjinių, 0.6% nuo viso portfelio)

[na dar yra MB, ŠB rezultatai, bet jie ne tokie įdomūs...]

O Šarkinas paskelbė bendrą bankų rezultatą: 628 mln. Lt [priminsiu, kad pernai per visus metus buvo uždirbta 867 mln. Lt grynojo pelno, vadinasi, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius, bankai beveik sunaikino visą savo praeitų metų uždarbį], o taip yra dėl to, kad yra daug žmonių ir įmonių nesugebančių grąžinti paskolų. Bendra atidėjinių suma per pusmetį pasiekė 2 mlrd. Lt ir sudarė 3% nuo viso paskolų portfelio [kas yra dofiga labai daug].

Na padėtis aiški – bankams atėjo sunkūs laikai. O dabar eisiu prie to, dėl ko sugalvojau parašyti šitą įrašą. Toks jau darbas stebėti bankinį sektorių, t.y. skaityti visas susijusias naujienas ir pan. Šiandien beskaitydamas Lietuvos Banko valdybos posėdžio apžvalgą, radau tokius žodžius:

Valdyba priėmė sprendimus, kuriuos vykdydamas bankas „Swedbank“, AB turi stiprinti kapitalo bazę.

Na šiaip nieko nepasakantis sakinys. TAČIAU. Skaičiau naujienas toliau ir radau vieną straipsniuką (kur rašoma būtent šita posto tema), o ten buvo sakinys:

„Su visai bankais sutarta, kad priartėjus prie ribos, bankai didins įstatinius kapitalus“.

Irgi ne daug ką pasako. BET sujungus šiuos abu nedaug pasakančius sakinius, gauname: Swedbank priartėjo prie ribos ir turi stiprinti kapitalo bazę. Kas privertė padaryti tokią išvadą? Va būtent, 350mln. Lt nuostolis ir 700mln. atidėjiniai Swedbank’e. Pernai per visus metus Swedbank uždirbo 380mln. Lt – vadinasi jis jau suvalgė viską ką pernai uždirbo. Pasirodė ir žinutės apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, o darbuotojai atleidžiami, tik esant tai “ribai”…

O dabar “disclaimer’is” Šiaip anksčiau kažkas buvo nubaustas už melagingas žinutes į Swedbanko daržą ele jis gali bankrotuot – Tai PRANEŠU, kad šis postas neskelbia nieko panašaus. Tai yra subjektyvi nuomonė, teigianti, kad labiausiai krizė šiuo metu yra paveikusi būtent šį banką ir nieko daugiau. Patirtas nuostolis jokiu būdu nereiškia, kad įmonė nebeišsikapstys, juo labiau tai yra pusmečio rezultatai, kurie iš esmės yra tik “popieriuje”, antras pusmetis greičiausiai bus ne toks negailestingas…

Kątik į paštą iš LB (Lietuvos banko) gavau žinutę:

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradėjo skelbti šalies komercinių bankų pateikiamas kotiruotes (skolinimo palūkanų normas), pagal kurias Lietuvos bankas skaičiuoja VILIBOR indeksą.

Va bus peno žurnalistam ir žmonėm Galės keikt ne apskritai bankus, o konkrečiai kurį nors

Nuėjau pateikta nuoroda ir štai rezultatai:

Taigi aukščiausios palūkanos pateiktos Nordea banko (vadinasi šito keikt negalim – nes bankai su aukščiausiom ir žemiausiom pateiktom palūkanom į tolimesnį skaičiavimą neįtraukiami), vadinasi keikiam DnB Nord Geriausią valią ir žemiausias palūkanas pateikė ŪB, SEB ir Swedbank.

O šiaip tai visų pateiktos palūkanos labai panašios. Ir net imant žemiausias pateiktas palūkanas VILIBOR nenukris tiek kiek norėtūsi daug kam…

Darau aš čia tokią bankų palyginamąją analizę, tai pasidalinsiu vienu aspektu ir su Jumis

Iš finansinių ataskaitų ištraukiau, kiek gi bankuose išleidžiama per metus darbuotojam (personalo išlaidos) ir darbuotojų skaičių. Vieną iš kito padalinęs, gavau tokius rezultatus:

Taigi vidutiniškai bankininkui per mėnesį sumokama 5471 Lt. O labiausiai apsimoka dirbti DnB Nord’e, ŪB’e arba Nordea.

Noriu pastebėti, kad šis skaičius nėra vidutinis atlyginimas (didžioji dalis skaičiaus yra, tačiau ne vien atlyginimas). Į skaičių taip pat įeina ir visokios premijos, bonusai etc. Beto skaičius yra paprastai tariant prieš mokesčius, t.y. nuo visų premijų ir atlyginimų dar nuskaičiuojami mokesčiai, tai čia dar drąsiai galima nubraukt 30% nuo skaičiaus. Beto labai didelę dalį tų atlyginimų sudaro valdybos atlyginimai, kurie bent jau SEB, Swedbanke siekia ne viena dešimtį tūkst. LTL. (kažkur VZ skaičiau, kad ten valdyba uždirba, pats tingėjau skaičiuotis).

Kadangi dar nesu lojalus darbuotojas (nes vienam banke neišdirbau bent metų) tai dar negaunu bonusų ir premijų, tai mano atlyginimas yra mažesnis nei čia nurodytas vidurkis Bet manau po metelių (jei nebus atlyginimų karpymų) su bonusais ir premijom turėtų gautis kažkas pan.

Raktąžodžiai: atlyginimai, bankai, bonusai, darbuotojai, premijos

Norėjau pavadinti šį post’ą “Ar krizė baigėsi?”, bet gal būtų per drąsu ir per anksti taip sakyti. Todėl pavadinimas liko, “Ar krizė pasiekė dugną?”. Paskutiniu metu matyti daug ženklų, kad rinkos tai vienur tai kitur rodo atsigavimo signalus, nors ir nedrąsius, bet vis gi rodo. Dar prieš pradedant analizuoti, noriu pabrėžti, kad reiktų atskirti apie kokią rinką eina kalba. Nes JAV ir Lietuva nėra tas pats. Pas mus viskas vėliau prasidėjo, vėliau ir pasibaigs.

Visų pirma nėra tikslaus apibrėžimo, ką reiškia “krizės pabaiga” ir kokius ženklus turi parodyti rinka, kad jau galėtume jaustis ramūs dėl rytojaus, tačiau čia pabandysiu surinkti kelis signalus, dėl kurių manau, kad jau gali (tik gali, dar nėra) būti krizės dugnas, o kad atsimušėm į dugną dar nereiškia, kad krizė baigėsi, tai reiškia, kad blogiau jau nebus ir palaipsniui tik gerės. Taigi pradedam.

Visų pirma palūkanų normos:

Akivaizdžiai matyti, kad tarp raudonų linijų situacija buvo nenormali, vyko stiprūs pokyčiai rinkoje. Tačiau nuo vasario pradžios padėtis stabilizavosi ir vis dar išlieka stabili. Žinoma, palūkanos nėra normalios, tačiau jos jau nesidaro “dar labiau nenormalios”. O šiandien po labai ilgos pertraukos EURIBOR pakilo, nors ir nedaug, bet vis tik faktas, o jau kuris laikas EURIBOR kritimas buvo hiperbolinis (kai mažėjimo greitis vis lėtėja). Taigi tai vienas iš teigiamų ženklų.

Kalbant plačiau apie Lietuvą, labai svarbus indikatorius yra CDS (credit default swap) reikšmė. Kuo ji aukštesnė, tuo šaliai yra sunkiau pasiskolinti rinkoje:

Kaip matome nuo vasario galo reikšmės (o tuo pačiu ir Lietuvos nemokumo rizika) mažėja. Nors dar išlieka aukšta, bet vis geriau nei didėtų ir toliau.

Trečiasis indikatorius – akcijų indeksai:

Techniškai kalbant, kada indeksai atsitiesia 20% laikoma, kad įžengta į bulių (kilimo rinką). O S&P 500 nuo kovo 9 iki dabar pakilo jau ~27%. Tiesa, Vilniaus birža pakilo kiek kukliau (~9%). Visam tam turi įtakos ir pasirodę vienos kitos geresnės įmonių naujienos, ir grįžęs (nors trumpam) optimizmas į rinką. Taip norėčiau pasakyti ir “grįžęs vartotojų pasitikėjimas”, bet jis kovą pakilo taip nežymiai, kad sunkiai apsiverčia liežuvis:

Beto tiek Europoje, tiek Lietuvoje pasitikėjimo rodikliai arba nekito arba mažėjo, tad čia tuo atžvilgiu nieko gero.

Kadangi vienaip ar kitaip, ta krizė prasidėjo nuo bankų (ar kitų fin. institucijų), tai labai svarbus aspektas ir jų rezultatai. Čia galima išvartyti ir vienaip ir kitaip… Viena vertus, per Q1 JAV užsidarė tiek bankų, kiek per praeitus metus, tačiau, grandų rezultatai džiugina:

• Goldman Sachs: Q1 rezultatas 1.8 mlrd. USD grynojo pelno (0.3 mlrd. daugiau nei praeitais metais tuo pat metu)
• JPMorgan 2.14 mlrd. USD (pernai 2.37 mlrd. USD, bet daugiau nei prognozavo analitikai (1.7 mlrd USD).

Bet šiapus Atlanto liūdina:

• UBS nuostolis 2 mlrd CHF (4.6 mlrd. LTL).

Lietuvoje Snoras stebina pirma tai nupirkęs Finastą su krūva kitų įmonių, bet ir savo rezultatu 20mln LTL pelno (Q1) (20% daugiau nei pernai).

Deja, bet daugiau kažkokių teigiamų ženklų (rimtesnių) neužfiksavau, jeigu yra tarp skaitovų besidominčių rinka ir užfiksavusių ką nors – pasdalinkit savo įžvalgom.

Žinoma, čia mano išvardinti dalykai yra lašas jūroje ir iki tikrojo atsigavimo dar turi pasikeiti labai daug kas. Tačiau jie maloniai nuteikia, o optimizmas šiandien yra kaip niekad svarbus, nes būtent jo globalus grįžimas ir reikš krizės pabaigą.

Po vakarykščių, šnekų, kad bankams viskas gerai, nutariau pats išanalizuoti, kaip ten yra iš tikrųjų. Kadangi dar viešai neskelbiami bankų pelnai, tai analizuosim kitus aspektus. Pradėkim nuo bankų turto:

Kaip matome iš grafikėlio, bankų turtas per metus užaugo rekordiškai mažai, ir pasiekė 2002 metų lygį, kuomet dar nebuvo paskolų bumo.

Iš metinio paskolų portfelio pokyčio grafiko matosi, kad paskolų bumas jau praeityje. pasiekėme 2002m. lygį. Gal tai ir į naudą, leis kiek atvėsti ekonomikai, prieš tolimesnį vystymąsi, nes kitu atveju galima ir perdegti.

Su vartojamosioms paskolom padėtis visai prasta:

Per paskutinius 2008tųjų du mėnesius vartojamųjų paskolų sumažėjo. Šiaip atrodytų nieko ypatingo, tačiau per visą šios informacijos laikotarpį šių paskolų dar nėra buvę kad sumažėtų. To priežastys paprastos – žmonės dėl iki rekordinių aukštumų pakilusių palūkanų nenori skolintis, o kadangi šių paskolų laikotarpis trumpas, jų grąžinama daugiau nei paimama.

Kadangi vartojamosios paskolos nėra bankų varikliukas, reiktų užmesti akį į kur kas reikšmingesnes paskolas – NT (mortgage):

Matome, kad nuo pat statistikos rinkimo pradžios paskolų išdavimo tempai tik mažėjo ir pasiekė rekordines žemumas, ir tai dar tik pradžia – leisimės dar, nes šiuo metu finansavimas beveik sustojęs. Skolinimui atsigauti nepadeda ir rekordinės palūkanos:

Kad bankai galėtų atsukti paskolų kranelius, jie turi turėti iš kur paskolinti patys, šiuo atveju žiūrint į indėlių grafiką nematyti nieko gero, galima tikėtis, kad finansavimas dar kurį laiką bus sustojęs:

Pirmą kartą nuo pat 1999 indėlių per metus sumažėjo.

Dėl pastaruoju gerokai išaugusių paskolų ir ne taip greit kylančių indėlių, bankinės sistemos likvidumas gerokai sumažėjo (kuo didesnė paskolų/indėlių santykio reikšmė-tuo mažesnis likvidumas, nors šitas rodiklis ne visai atspindi realią padėtį, nes jis ne visai tinka bankams kurie turi didelius motininius bankus, tačiau parodyti padėtį gali).

Iš viršutinių dviejų grafikėlių, matosi, kad pasitikėjimas Litu krenta. Kad paskolų Litais mažėja, tai čia jau normalu, tačiau, kad indėlių pradėjo mažėt jau įdomiau, nes tas rodo kritusį žmonių pasitikėjimą Litu. Kodėl nedevalvuosime lito, kalbėjau jau anksčiau.

Pabaigai, vienas įdomesnių grafikėlių, kuris nėra visiškai susijęs su bankais, tačiau iš kurio galima spręsti apie padėties rimtumą:

Tiems kas nežino:

P1=Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis.
P2=P1+kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.
P3=P2+rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

Esmė, tame, kad per 2008tuosius grynųjų pinigų rinkoje krito ~17%. Kas yra tikrai labai daug. Net Rusijos krizės metu (99-2000m.) nebuvo tiek sumažėję pinigų. Ką tai mum pasako? Peršasi dvi išvados:

1. BVP kitais metais (jei padėtis nepasikeis, o ji tikrai nepasikeis, nes dėl mokesčių mažėja žmonių pajamos, iš užsienio Lietuviai atsiunčia savo šeimom vis mažiau) kris dar daugiau nei prognozuojama.
2. Infliacija mažės, gal net bus defliacija.
3. Ekonomiką gaivinti yra pakankamai lengva – reikia paleisti daugiau pinigų į rinką, o to pas mus tikrai nebus.

Taigi reiktų padaryti kažkokią išvadą. Žiūrint į grafikus, peršasi mintis “trukt už vadžių – vėl iš pradžių”. Grįžom į 2001 metus. Skolinimasis sustojo, bankų augimas taip pat, bankai ne tik kad negauna naujų lėšų paskoloms, bet jas vis dar praranda, tas rodo, kad grįžti į normalią padėtį gali užtrukti. O šiais laikais, juk viskas sukasi aplink bankus – verslas negaudamas finansavimo, negali plėstis, negali steigtis nauji verslai, žmonės nesiskolindami negali pirkti, negali įsigyti būsto, stoja NT įmonių finansavimas, jos negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Įmonės negaudamos papildomo finansavimo ir prarasdamos pirkėjus, turi mažinti savo išlaidas, tame tarpe ir darbuotojų skaičių ar bent jau jo nedidinti – kyla nedarbas, didėjantis nedarbas dar labiau atbaido tiek bankus, tiek pačius žmones nuo paskolų ir gaunasi užburtas ratas, kuris vadinasi – (fucking) krizė. Džiugu tai, kad neegzistuoja amžinas variklis – ratas gali suktis ilgai, bet anksčiau ar vėliau sustos, o taip pat ir krizė. Visi susitaikys su padėtim, išmoks išgyventi krizėje, palaipsniui nurims įtampa (rinka atvės). O vėliau prasidės atsigavimas.

Taigi liko neatsakytas pagrindinis klausimas. Ar bankams blogai? Ir taip ir ne. Žinoma, visi indikatoriai nerodo nieko gero, tačiau bankai tokios institucijos, kurios atlieka tik tarpininko vaidmenį, todėl jom nusvilti nėra tiek jau daug šansų. Taip pelnai mažės, gal vienas kitas mažesnis bankelis, ar tas kuris, bandydamas smarkiai augti, išdavinėjo paskolas visiems ir gali patirti nuostolio, tačiau bendrai minuso nebus. Taip kaip krizę išgyvensim mes, išgyvens ir bankai.

Pastaruoju metu, vos ne kasdien girdime, skaitome, matome, daug pranešimų apie palūkanų normas ir galimas finansų krizės pasekmes Lietuvos bankams. Kažkas sugalvojo įstatymo projektą, pagal kurį būtų kuriamas 3mlrd. LTL fondas, skirtas gelbėti į bėdą patekusiam bankui (jei toks būtų). Į jį pinigus įneštų ne valstybė, o visi Lietuvoje veikiantys bankai. Kaži ar susimąstė įstatymo projekto kūrėjai (fin. ministerija), kad užsienio kapitalo bankam (o jų dalis mūsų Lietuvėlėje ~85%) toks fondas visiškai (su išlygom) nereikalingas, ir ne tik kad nereikalingas bet ir žalingas. Ištikus krizei užsienio kapitalo bankus parems motininės įmonės iš užsienio, o jiems gelbėti Lietuviškus bankelius visai nėra tikslo ir prasmės. Kam bankui sumažinti savo likvidumą, išmetant kelis šimtus mln. LTL ir gelbėjant savo konkurentą? Šiaip bandymai kurti gelbėjimo planus yra sveikintini, bet galvot reikia… Tartis su protingais žmonėm reikia. Pvz. tegu tokiam fondui (jei jau taip nori jį sukurti) naudoja privalomųjų bankų atsargų pinigus (vis vien guli nepanaudoti). O priėmus tokį įstatymą, tai nenustebčiau, jei vienas ar keli užsienio bankeliai pasitrauktų iš Lietuvos rinkos… O tada būtų dar didesnė biudžeto skylė ir galvos skausmas politikų bemiegėse naktyse (juk tik jom priėminėja įstatymus dabar…).

Daž vienas dažai girdimas dalykas – palūkanų normos. Kam dabar nertis kilpą ant kaklo ir lįsti į vertybinių popierių rinkas, jei 10% metinę grąžą gali gauti vos ne kiekvienam Lietuvos banke (o Latvijoj moka net 25% už indėlį):

Nors toks palūkanų augimas ir nepadeda pritraukti naujų indėlių, kurie pastoviai mažėja (aišku su mažom palūkanom visai būtų ištirpę):

Didelės palūkanos už indėlius – tik viena medalio pusė. Indėlių palūkanos tiesiogiai koreliuoja su VILIBOR’u, o pagal jį yra skaičiuojamos ir paskolų palūkanos. O VILIBOR pastaruoju metu pastoviai auga ir auga… Atrodytų kas čia yra tos 4 procentiniais punktais didesnės palūkanos. Bet paskaičiuokim. Tarkim turim paėmę 300000LT paskolą 25 metam. Tarkim kad palūkanų norma su marža yra 9%. Labai grubiais skaičiavimais gauname, kad žmogui per mėnesį teks sumokėti vidutiniškai 2370Lt. Jei pasikeičia palūkanos ir marža ir tampa tarkim 13%, tuomet jau įmoka pasidaro ~3400Lt. T.y. mėnesio įmoka išauga 1000lt. Gal čia ir pagražintas pavyzdys, bet realybėje yra ganėtinai panašiai. O kadangi pas daugelį pajamos tokios, kad paskolos įmoka sudaro 40% visų mėnesio pajamų, tai tas 1000Lt padidėjimas gali tapti nepakeliama našta. Taip rinkoje atsiranda pigiai parduodamų ar nuomojamų būstų. Aš asmeniškai, dėl to džiaugiuosi. Sprogsta NT burbulas, o aš būtent to ir laukiau. Kai normalizuosis padėtis rinkoje bus galima pačiam pirktis nuosavą būstą, o kolkas galima gan pigiai išsinuomoti gerą butą geroje Vilniaus vietoje.

Bet ne apie tai aš dabar kalbu. Apie VILIBOR’ą turėjo ši kalba turėjo būti. Daug kas klausia, kada gi tarpbankinės palūkanos (VILIBOR) pradės kristi. Negalima į šį klausimą atsakyti trumpai ir aiškiai. Jos auga dėl daugelio priežasčių – dėl įtemptos padėties finansų rinkoje, dėl Lietuvos silpnų ekonominių prognozių ir pan. Šalies rizika yra labai didelė. Juk vyriausybės obligacijų aukcione jos buvo pardavinėjamos su vid. 9.5% pajamingumu, o daugiausia siekė net 12%, štai kaip tai atrodo grafike:

Čia VILIBOR ir LT VVP vidurkiai. Jie praktiškai išsilygino, o tai žiūrint iš anksčiau byloja apie vieną – jie turi išsiskirt. Deja aš negaliu prognozuoti, kad padėtis Lietuvoje pagerės artimiausiu laiku, todėl galiu teigt tik likusią išvadą – VILIBOR dar turtų augti. O augti turėtų nustoti, kai valstybės rizika sumažės, arba pasiskolinti jau bus nebeįmanoma (bet RIGIBOR’as 15% rodo, kad kilti dar yra kur).

Užtat Litams brangstant Eurai nenustodami pinga (žemiau pateiktas grafikas skirtumo tarp Euribor ir Vilibor):

Žinoma paėmusiems ar besiruošiantiems imti paskolas kyla klausimas rinktis Litus ar Eurus. Čia atsakyti labai sunku. Paėmus eurais palūkanos mažesnės (bet dar reik įvertinti valiutos konvertavimo kaštus), bet rizika didesnė. O kas nutiktų jei devalvuotų Litą? Na dabar jo gal ir nedevalvuos (nors devalvuoja kaip tik tuomet kai visiem kišamos mintys į galvą, kad nedevalvuos, kad būtų netikėtumo efektas), bet juk negali pasakyti kas nutiks per ateinančius 25 metus. Aš tikrai tikiu kad gali įvykti daug kas. Pvz – vėl neįsivesime Euro, vėl prasidės krizė ir bus ji tokia kad teks devalvuot. Taigi atsakymas priklauso tik nuo jūsų pačių. Aš į šį klausimą atsakyčiau taip: jei imčiau paskolą – imčiau Eurais, jei turėčiau paskolą Litais – ją ir laikyčiau Litais (nekonvertuočiau).

Ir pabaigai šiaip įdomumo dėlei, bankų turtas per lapkritį pirmą kartą po labai ilgo laiko sumažėjo (nors ir nedaug (0.5%), bet faktas yra faktu):