Pasirodė mūsų antro ketvirčio BVP (-22.4%), pasirodė Latvijos (-19.6%) ir Estijos (-16.6%). Atrodo, kad Lietuvoj blogiausia, Estijoj geriausia. Bet ar tikrai? Pabandžiau atrasti kampo, kad pateisinti mūsų kritimą

Visų pirmą nupiešiau, ketvirtinių BVP pokyčių grafiką:

Iš jo matyti, kad Lietuva pradėjo kristi vėliausiai, bet nepaaiškina, kam iš tikrųjų blogiau. Galvojau kitą rakursą. Ir sugalvojau. Paėmiau metų BVP (keturių ketvirčių BVP sumą) sunormalizavau dydžius ir nupiešiau grafiką:

Bingo! Matyti kur kiekviena šalis grįžo. kaip matome Latvijos BVP nuo aukščiausio taško smuko tarsi daugiausia, bet realiai grįžo ne tiek daug, nes prieš tai augimas buvo didelis. Lietuvoje smukimas vidutinis ir grįžom į praeitį mažiausiai iš Baltijos šalių. Na o Estija… O estija grįžo daug, nors nuo piko nukrito nedaug, tačiau jos augimas buvo lėtas, ir tas sąlyginai nedidelis kritimas turi daug įtakos. Taigi, nors mūsų BVP krito daugiausia – pas mus nėra blogiausia.

Pastaba. Čia tik formalus skaičių nagrinėjimas, kuris neatspindi visos realios situacijos.  BVP imti ketvirčių to meto kainomis, todėl čia neeliminuota infliacija ir kiti veiksniai.

Gero skaitymo: SRA 0619 0626 _ public

Gero skaitymo: sra-0227-0306_public

Paskutiniu metu pasaulinėje žiniasklaidoje pradėjo vis dažniau rodytis rytų Europos, Baltijos šalių pavadinimai. Moody’s įspėjo šiame regione veikiančius bankus dėl galimo reitingų mažinimo, dėl galimų nuostolių šiame regione. Nesibaigia kalbos ir diskusijos dėl galimų pagalbos prašymų iš TVF ar net valiutos devalvacijų. Šis regionas dabar laikomas vienu rizikingiausiu ir labiausiai paveiktu krizės pasaulyje. Kokios priežastys skatina pasirodyti panašaus pobūdžio pranešimams?

Skaitant UBS pranešimą, matosi, kad svarbiausi akcentai krenta į ypatingai didelį išorinį valstybių įsiskolinimą, nedidelius valiutos rezervus ir labai greitai besitraukiančias ekonomikas. Išreikštas ir susirūpinimas dėl galimo šalių nemokumo. Minima ir tai, kad daugumoje šių šalių yra labai koncentruota grupė komercinių bankų – kreditorių, tai gerai matosi iš tokio grafiko:

Nors iš šio grafiko galima pasakyti, kad labiausiai turėtų susirūpinti Austrija, kurios kapitalas vidurio-rytų europoje išties įspūdingas.
Kaip rašoma UBS pranešime, pasaulyje sunku būtų rasti kitame regione esančią besivystančią šalį, kurios ekonominė situacija prilygtų vidurio-rytų Europos šalims, tad bankai, kurie nėra plačiai išplitę šiame regione turėtų būti ramesni. Didžiausia rizika, UBS teigimu, bankams yra: panika dėl valiutos stabilumo ir masiniai šalies valiutos konvertavimai į saugesnes valiutas, bei ypač pakilusios palūkanų normos. Šie faktoriai bankams gali sukelti daug problemų dėl gerokai padidėjusių “blogų paskolų”. Ir nors yra daug veiksnių, rodančių ypatingai blogėjančią padėtį, ištikrųjų, nėra manoma, kad šio regiono šalis gali ištikti staigus krachas. Greičiausiai šie visi veiksniai lems laipsnišką ekonomikos susitraukimą.
Išties, šalyje yra pastebima nedidelė baimė dėl lito likimo, štai pavyzdžiui nuo vasario pirmos iki 17-tos dienos į kitas valiutas buvo iškonvertuota ~1.4 mldr Lt. O oficialiosios tarptautinės atsargos taip pat smunka, pvz. Per sausį jos sumažėjo 5%, o jeigu aukso kaina nebūtų taip greitai kilusi, jos greičiausiai būtų sumenkusios dar labiau. Ir tai nėra vienintelė problema. Per sausį pinigų kiekis apyvartoje sumažėjo 1.1 mlrd. LTL (9%), o tai labai gerai rodo ekonomikos lėtėjimą. Iki šiol ekonomika augo – augo ir pinigų kiekis rinkoje, o dabar žmonės gauna mažesnes pajamas ir tai yra viena iš priežasčių lemianti pinigų mažėjimą. Mažėjimą galima paaiškinti ir anksčiau minėtu litų konvertavimu į kitas valiutas. Kad ir kiek būgštautų politikai, kad viskas lengvai susitvarkys, greičiausiai taip nebus. Pakanka pasižiūrėti į mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos BVP pokyčius 4-tąjį ketvirtį: Latvijos BVP smuko 10.5%, Estijos 9.4%, kai Lietuvos augo 3.2%, tai nėra įrodymas, kad mūsų ekonomika daug stipresnė nei kaimyninių šalių – jos pakankamai panašios, tik mūsų ekonomika turi tokią savybę visur visada vėluoti. Tad galima neabejoti, kad kitą ketvirtį sulauksime tikrai nemažo BVP smukimo, gal ne tokio didelio kaip pas kaimynes, bet 4-5% smukimo tikėtis galima.
Visą šį padėties rimtumą, labai gerai rodo Credit-Suisse sudaryta lentelė, kur buvo įvertintas pasaulio šalių rizikingumas. Norit tikėkit, norit ne, tačiau Lietuva pasirodo 3čia pagal rizikingumą pasaulyje, o aukščiau mūsų tikrai ne Latvija su Estija, o Islandija ir Bulgarija:

Spauskite ant paveiksliuko norėdami padidinti

Kuo mes blogesni už Latviją ir Estiją ir gavome tokią “garbę” pabūti tokio sąrašo viršuje. Pasirodo pagrindinės priežastys yra 2:

• Einamosios sąskaitos balansas -15%, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai -6% ir -5% (nuo BVP)
• Valdžios sektoriaus skola pas mus 17%, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 10% ir 4% (nuo BVP)

Vertėtų paminėti, kad Latvija yra paėmusi paskolą iš TVF, nors dabar jos valdžios sektoriaus skola yra mažesnė nei Lietuvos. Nors garsiai pas mus to neakcentuoja, tačiau valstybė, kai kada slaptai, kai kada nevisai slaptai, tačiau pakankamai dažnai skolinasi užsienyje. Pasirodė gandai, kad už šias paskolas moka net 10% palūkanų, tad ar neprotingiau būtų paimti solidžią, bet vieną paskolą iš TVF ir mokėti perpus mažesnes palūkanas, nei kad slepiant padėties rimtumą, skolintis po ne daug ir dažnai. Pasigirsta pranešimų, kad bankai taip pat pasiryžę paskolinti valstybei. Gaunasi įdomus paradoksas, nes pas mus viskas daroma atvirkščiai ir priešingai nei visame pasaulyje, t.y. Ne valstybė nori remti finansinį sektorių, o finansinis sektorius nori remti valstybę, nors visame pasaulyje akcentuojama būtinybė skirti injekcijas, skatinant atgaivinti kreditavimą. Nors ir buvo pasiūlytas finansinio stabilumo įstatymo projektas, vis gi, jo esmė yra tokia, kad pats finansinis sektorius turi gelbėti save. Tokios paskolos iš užsienio nelabai aiškių kreditorių tikrai nėra naudingos. Vien ką sako credit-default-swap reikšmė Lietuvai ties 8%, kai vos prieš pusmetį ji buvo 5 kart mažesnė ir lygi 1.5%, tiems kas nežino šis skaičius rodo, kainą kurią skolindamasi moka Lietuva draudimui nuo savo nemokumo, tad skolinantis palūkanos negali būti mažesnės nei šio skaičiaus reikšmė, tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl toks didelis skirtumas tarp EURIBOR ir VILIBOR. Tai yra labai aukštas lygis, kuris rodo padėties rimtumą.
Dar lieka neatsakytas klausimas kodėl Latvijoje taip stagiai smuko BVP, o Lietuvoje vis dar augo. Atsakymas yra tas, kad Latvijos trumpo laikotarpio išorės skola dabar yra ~60% nuo BVP, Estijoje kiek daugiau nei 50%, o Lietuvoje mažiau nei 40%. Su šiuo rodikliu Latviją ir Estiją lenkia tik Libanas, o Lietuva pagal šį rodiklį yra 6ta. Vadinas trumpu laikotarpiu Latvija turi įvykdyti kur kas daugiau įsipareigojimų nei Lietuva, tačiau Lietuvoje šis skaičius taip pat labai didelis, ir 6ta vieta pasaulyje turėtų priversti susimąstyti. Latvija “pirmauja” praktiškai visur pagal savo blogumo indikatorius, tą galima pamatyti šiuose grafikuose:

Spauskite norėdami padidinti

Spaudoje dažniausiai akcentuojamos krizės problemos, kurios atsilieps tik verslui ar eiliniam piliečiui. Tačiau vieno individo problema nėra visos šalies problema Daug labiau reiktų susirūpinti ir susitelkti, kad išvengtume panašių situacijų, kaip Islandijoje ar Latvijoje, kai jau reiktų bijoti ne padėties pablogėjimo, o šalies bankroto. Kai kada gal nėra labai geras dalykas šaliai visur atsilikti, tačiau šiuo atveju ekonomikos ciklo vėlavimas mums yra tarsi nedidelė galimybė pažvelgti į ateitį. Pakanka pažiūrėti į Latviją, Estiją, Bulgariją ar Slovakiją ir pamatysime, kaip mes atrodysim po ne ilgo laiko tarpo, jeigu nebus imtasi atitinkamų veiksmų. Vyriausybės žmonės dar gūščioja pečiais, paklausus ar reiks Lietuvai TVF pagalbos. Jos reikėjo jau anksčiau, kol dar nebuvo prasiskolinta neaiškiems kreditoriams už pakankamai didelę kainą. Ekonomika gali vėluoti, tačiau tinkami sprendimai ne.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą ir Anarchisto įžvalgas

Gero skaitymo: sra-0206-0213_public

Penktadienį pritrūko laiko patalpinti apžvalgėlę į savo blog’ą, tai talpinu dabar. gero skaitymo: sra-0130-0206_public.

Gero skaitymo visiems. Skaityti: savaitine-rinkos-apzvalga-0116-0123-public

Savaitinė rinkos apžvalga 12.31 – 01.09

Na va ir vėl penktadienis-darbo diena ir vėl padariau savaitinę rinkos apžvalgą. Gero skaitymo.