Šiandien trūko kantrybė. Atsibodo! Ir nupirkau Čili “Draugų kortelę”. Kas atsibodo? Vemti verčiantis padavėjų įkyrumas. Bent kas antrą dieną pietauju Čili ar Čili kaime, ir jau atsibodo kiekvieną kartą klausytis: “Ar turite Draugų kortelę? [atsakau ne] Ar norėtumėt įsigyti? [atsakau ne]. O kodėl? [nenoriu ir tiek]. Bet juk su ja gausite tiek nuolaidų, bla bla bla”. Tai neiškenčiau ir paėmiau aš ją. Ne dėl to, kad man jos reiktų, bet tik dėl to kad išvengčiau kasdieninės diskusijos su padavėja dėl tos kortelės… Iš šiaip valgant Čili kaime (Vln. Vokiečių g.), tai aptarnavimas perdėtai geras. Usualy, aš tenoriu ramiai pavalgyti, kad niekas neknistų proto. Bet ne, pastoviai ten bando lysti į šikną. Ateini-pasisveikina, nuveda ir pasodina. Iškart įkyriai klausia ko noriu, o jei sakau vėliau kai išsirinksiu pasakysiu, tai dar kišą gėrimą, kurį aš ir noriu išsirinkti. Suvalgius apetaizerį (pvz. salotų) sulaukiu klausimo ar buvo skanu, pavalgau antrą vėl tas pats klausimas. Ką po galais aš turiu atsakyti? Jeigu sakysiu tiesiai šviesiai, tai vėl prasidėtų diskusija, kodėl man nebuvo skanu… Išeidinėji, vėl su savo “viso geriausio, apsilankyte vėl”… Aš tiesiog noriu, ramiai ateiti, pats atsisėsti, išsirinkti maistą, pavalgyti ir išeiti. Ir jeigu padavėja nesumaišys patiekalų ar dar ko, aš jai bet kuriuo atveju palikčiau tos arbatos. Tai kam tas perdėtas mandagumas, kai jo man visai tuo metu nereikia ir nesinori… Ar aš čia vienas toks keistuolis, kad visai nenoriu su padavėjom bendraut?…
Susiję įrašai:
- Pietūs Vis bandau optimizuoti savo biudžetą, karpyti išlaidas ir pan....
