Vienos nakties palūkanų norma pakilo nuo 2.28% iki 16.10% (per 10 dienų!). Pasijautė pinigų trūkumas. Vadinasi daugiau Latvija mažinti pinigų kiekio rinkoje negali, to nedarydama ji turės leisti Latui silpnėti ir gal būt net pramušti leistino Lato svyravimo Euro atžvilgiu ribas, kas paprastai tariant reiškia devalvaciją, klausimas kiek ir kada. Ne veltui ponas Bengtas Dennisas, buvęs Švedijos centrinio banko vadovas ir dabartinės Latvijos vyriausybės patarėjas teigia, kad kovodama su ekonomikos krize, šalis turės devalvuoti savo valiutą. „Niekas nežino ar devalvacija bus rytoj ar po kelių mėnesių – laikotarpis visada neaiškus, tačiau jau perėjome nuo klausimo, ar bus devalvacija, ar ne, į tai, kaip ji bus atlikta“, – sako p. Dennisas.

Nors yra suprantama, kad Lato devalvavimas nėra toks jau nekaltas ir visiems geras žingsnis, štai buvęs Latvijos premjeras sako “Jei pradėsim keisti valiutos vertę, nebeturėsime nei Tarptautinio valiutos fondo, nei Europos komisijos paramos. Tuomet būsime be kredito, turėsime mažaverčius pinigus ir liksime vieni, nes ant mūsų bus amžiams supykę lietuviai bei estai”, – sako p. Guodmanis. Taigi iš tikrųjų dar bus ieškoma kelių, kaip sustabdyti ir užkirsti kelią devalvacijai. Tačiau tai bus LABAI sunku.

P. Guodmanis ne vetui sako, kad ant Latvijos amžinai liks supykę lietuviai ir estai. Kadangi tarp kaimyninių šalių yra užsimezgęs glaudus bendradarbiavimas, viena iš jo formų – prekyba (importas ir eksportas). Niekam nenaujiena, kad didžiausias eksporto/importo dalis užima prekyba tarp Baltijos šalių, Lietuva daug eksportuoja į Latviją, Latvija į Lietuvą. Maždaug 10% Lietuvos eksporto nukreipta į Latviją;. Kas gi nutiktų jeigu bus prieita ta riba, kad jau reikės devalvuoti Latą? devalvavus latą, lietuviškos prekės kaimyninėje šalyje pabrangtų tiek kiek būtų devalvuota valiuta. Ką rinktūsi krizės nukamuotas (ten žadama net naikinti minimalią algą) latvijos pirkėjas pigesnę latvišką prekę ar 15-30% brangesnę Lietuvišką? Atsakymas aiškus visiems. Tokiu atveju eksportas į Latviją praktiškai išnyktų, iš 10% liktų vargani 3% (spėjimas). Eksportas Lietuvoje sukuria 50% BVP, vadinas eksportas į Latviją (grubiai tariant) sukuria 5% BVP. Tai yra daug. Ir greičiausiai mes nenorėsim to prarasti, todėl gali būti priimtas sprendimas pasekti Latvijos pavyzdžiu ir devalvuoti litą, tokiu pat keliu greičiausiai pasuktų ir Estija, kadangi eksportas į kitas šalis taip pat stipriai mažėja (tik kolkas dar tai pakenčiama), todėl devalvavimas iš dalies galėtų padidinti prekių konkurencingumą užsienio rinkose ir taip kiek sumažinti augantį BVP smukimą.

Kas nutiktų devalvuojant valiutas? Lietuvoje bendroji skola užsieniui ~75%, Latvijoje ~140%, Estijoje 115% ši skola šokteltų tiek kiek būtų devalvuotos valiutos – o skolas vis tiek reikia grąžinti, todėl padidėja skolos našta ir tai bene didžiausias devalvacijos trūkumas. Lietuva ir Estija kolkas nesusiduria su problema, kad silpnėja valiuta ar yra pinigų stygius šalyse, bet tai iš dalies padaro fiksuotas valiutos kursas (Lietuva ir Estija turi fiksuotą kursą su Euru, latas gali svyruoti +- 1%). Todėl iš dalies mūsų palūkanų normos neturėtų kisti taip baisiai, kaip padarė Latvijoje, nebent dėl blogų nuotaikų ir padidėjusios šalies rizikos, tačiau dėl to daugiau viskas turėtų vykti iki devalvacijos. Po pačios devalvacijos padėtis turėtų stabilizuotis. Ir palūkanos turėtų mažėti, kadangi lito devalvavimas padidintų litų kiekį apyvartoje, kadangi būtų pakeistas santykis, kuriuo valiutų valdybos modelyje litai privalo būti padengti eurais. Kadangi kitų gėrybių (išteklių, prekių, kapitalo, darbo) kiekis dėl šio sprendimo nepasikeistų, litų kiekio apyvartoje padidėjimas nulemtų kainų augimą ir litų nuvertėjimą kito turto (pvz., kitų valiutų, materialaus kilnojamo ir nekilnojamo turto) atžvilgiu. Lito devalvavimas taip pat brangintų importuojamas prekes, pabrangintų iš importuojamo kuro gaminamą energiją (pvz., šilumą), kitus energijos produktus. Dėl minėtų priežasčių, augančios kainos neišvengiamai didintų vartotojų kainų indeksą. Lietuva dar labiau nutoltų nuo euro įvedimui reikalingo Maastrichto sutartyje apibrėžto infliacijos kriterijaus.

Tarkime nėra Latvijos faktoriaus. Kaip tuomet atrodytų lito stabilumas ir devalvacijos tikimybė? Vienas iš geriausiai tą parodančių indikatorių yra realusis efektyvusis lito kursas. Kuo jis aukštesnis – tuo mažesnis lietuviškų prekių konkurencingumas užsienio rinkose: