Wikipedia sako:

Rizika (arab. rizq, „nuo Dievo malonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas“) – potencialiai galimi laukiamų rezultatų pakitimai. Rizikuoti reiškia priimti sprendimą tiksliai nežinant jo rezultatų bei pasekmių. Dažniausiai siejama su tam tikra įvykio nepageidaujama išsipildymo tikimybe.

Sakyčiau labai taiklus pasakymas “nuo Dievo malonės priklausantis pragyvenimas arba apsukrumas“.  Rizika – tai ko negali nuspėt (Dievo malonė), o tiem kam pasiseka (yra apsukrūs) tie geria šampaną. Kalbant matematiškai, tai yra tikimybė, kad nutiks kažkas nenumatyto. Yra daugybė rizikos rūšių, nuo tokių, kad rizikuoji, eidamas gatve, jog ant galvos nukris vazonas su gėlėm iš 5to aukšto, iki gausybės finansinių rizikų (kredito, rinkos, operacinė ir t.t.). Labai norėčiau pakalbėti apie jas visas, tačiau užtrukčiau labai ilgai (FRM (financial risk manager) handbook’as turi daugiau nei 500 psl.), todėl pateiksiu tik pagrindus, ir parodysiu koks šiandien Lietuvos rizikingumas.

Kam tokia savoka kaip rizika iš viso yra reikalinga? Šiais laikais, kai tik išgirstame žodį investavimas (į pensijų fondus, į indėlį, į gyvybės draudimą ir į bet ką kitką), jam iš paskos atseka žodelis rizika. Taigi rizika financiniame pasaulyje yra galimų nuostolių (na ir pelno, bet kai kalbam apie pelną ta rizika mažai kam rūpi) įvertis. Kad geriau suprast, pažiūrėkim į grafikėlį žemiau:

Čia yra dvi investijos. Viena rizikinga (investuojama į OMX Vilnius (Nasdaq dabar)), kita ne – investuojama į VILIBOR overnight (kiekvieną dieną dedam vienos nakties indėlius). Su rizikinga investija, iš 100Lt investijos prieš metus, teturėtume 37Lt (63Lt nuostolis), tuo tarpu su nerizikinga turėtume 104Lt (4Lt pelno). Tačiau ne visada būna taip blogai, OMXV gerais metais gali tiek pakilti ir turėtume tiek pat pelno kiek dabar nuostolio, tuo tarpu su nerizikinga investija turėtume tiek pat pelno kiek jo turime dabar. Todėl investuojant yra labai svarbu įvertinti riziką – galimus nuostolius. Žinoma rizikos vertinimas nėra toks jau paprastas dalykas. “Primest” investijų riziką galima paskaičiuoti istorinių pokyčių standartinį nuokrypį. Na pvz, šitų dviejų investijų per šį metų laikotarpį (metiniai) standatiniai nuokrypiai yra tokie:

• OMXV: 31.4 % (labai rizikinga)
• VILIBOR o/n: 0.1% (visai nerizikinga)

Kaip matome, OMXV rizikingumas rodo, “tik” 31.4% riziką (kai praradome daugiau nei 60%). Kitas “more advanced” būdas yra skaičiuoti VaR (value-at-risk), tačiau jo skaičiavimas ganėtinai keblus, todėl čia jį tik primesiu iš istorinių duomenų pagal percentilius. Jis reiškia, kad su tam tikru reikšmingumo lygmeniu mes neprarasime daugiau neigu VaR, pvz tarkim reikšmingumo lygmuo 0.05 o VaR=10%, tai reiškia, kad su 95% tikimybe mes neprarasim daugiau nei 10% investicijų vertės. Pvz, anksčiau minėtų investijų VaR su 0.05 reikšmingumo lygmeniu:

• OMXV VaR=58% (su 95% tikimybe neprarasim daugiau nei 58%)
• VILIBOR VaR=0.1%

Šitie skaičiai jau kurkas arčiau realybės. Tačiau jie tik “primestiniai”, nes remiamasi tik istoriniais duomenimis, kurie neatspindi ateities. Trumpai tariant tokia rizika yra vadinima rinkos rizika (ji priklauso tik nuo rinkos salygų). Riziką galima ir valdyti, pvz investuoti 50% į OMXV ir 50% į Vilibor, taip riziką sumažintume per pus, nei kad investuojant vien į OMXV, žinoma sumažintume ir tikėtiną grąžą.

Dabar pakalbėkim apie tas “nerizikingas” investicijas. Prie nerizikingų investicijų priskiariamos ir obligacijos. Na visuose vadovėliuose ir per paskaitas rašo, kad tai nerizikinga investija, bet paskui tyliai paminima, kad iš tikrųjų ji irgi rizikinga investicija. O šiandien investuotojai saugia investicija laiko turbūt tik auksą. Net tie patys indėliai jau nėra tokia nerizikinga investija, kad kaip buvo manoma anksčiau. Kodėl taip yra? Juk paskaičiavus obligacijų ar indėlių pelningumo standartinį nuokrypį ir VaR juos gauname arti nulio… Čia atsimušame į antrą rizikos rūšį – kredito riziką. Ši rizika rodo tikimybę, ar viena ir kita šalis yra moki. Pvz. Investuotojas įsigydamas obligacijų iš X įmonės nori žinoti ar ta įmonė bus pajėgi jas išpirkti. Bankai savo ruožtu tikrina ar klientas imdamas paskolą bus pajėgus ją grąžinti. Kaip įvertinti šią riziką? Čia pačiam įvertinti jau tampa gerokai kelbiau. Didesnes įmones, bankus, valstybes vertina reitingų agentūros suteidamos vieną ar kitą reigingą:

Pvz. mūsų bankai turi tokius Fitch reitingus:

Lietuva turi: Fitch A-; Moody’s Aa1; S&P BBB+. Pagal šiuos reitingus galima rasti nemokumo tikimybę. Žinoma, kuo bankas ar šalis turi žemesnį reitingą, tuo jai daugiau reikia mokėti už pasiskolintus pinigus (aukštesni obligacijų pelningumai). Pvz. prieš daugiau savaitę vykusiame Lietuvos vertybinių popierių aukcione 6mėn. iždo vekseliai buvo stumdomi už 8,187% metinių palūkanų – labai daug. Tuo tarpu vakar įvykusiame aukcione, obligacijų pajamingumas buvo 4,369% už 1mėn iždo vekselius – trumpo laikotarpio šalies rizika pakankamai normali.

Dažnai girdžiu klausimą, kodėl VILIBOR ir EURIBOR taip skiriasi. Atsakymo reiktų ieškoti pasirodančiuose pranešimuose, už kiek valdžia skolinasi užsienyje (gandų lygio tokia kaina yra 10%). Tai rodo velnioniškai aukštą šalies riziką. Reitingai reitingais, tačiau yra ir rinkos formuojamas rodiklis: credit-default-swap (CDS). Apsidraudimo kaina, kurią pasiryžęs mokėti investuotojas, kad apsisaugotų nuo šalies nemokumo. Pasižiūrėjus į grafiką, kaip atrodo Lietuvos 5 metų CDS  metų bėgyje darosi kraupoka:

Tai čia yra minimali kaina, kurią valstybė sumoką už draudimą kai skolinasi, o kur dar pačios palūkanos… Dabar reikšmė siekia 798 bažinių punktų, tai valstybė besiskolindama vien draudimui sumoka 8%, o dar palūkanos – štai jum ir 10% už kuriuos ji skolinasi užsienyje. Tai yra labai daug. Tokiu atveju protingiau būtų imti paskolą iš TVF, kuris paparastai skolina už mažesnes palūkanas… Nes dabar tik viešai neparodoma kiek valstybė skolinasi, bet vos ne kiekvieną savaitę galimai išgirsti, kad pasiskolino iš kažkur ir už neaišku kiek. Viską susumavus, jau būtų gavusis TVF paskola…

Susiję įrašai:

1. Ir vėl apie bankus… Eilinį kartą, skaitydamas kokią pievą užsikabliuoju parašyti ką nors, kaip...
2. Palūkanos už paskolas Eilinį kartą pradedu rašyti, kai kas nors nepatinka ir bandysiu...
3. Apie biudžetus, mokesčius ir pan. Ant valstybės valdininkų kuprų dabar sunki našta – ateinančių metų...
4. Apie Lietuvos konkurencingumą Arba kaip skirtingi šaltiniai parodo skirtingus dalykus. Tai va. Dariau...