Pastaruoju metu, vos ne kasdien girdime, skaitome, matome, daug pranešimų apie palūkanų normas ir galimas finansų krizės pasekmes Lietuvos bankams. Kažkas sugalvojo įstatymo projektą, pagal kurį būtų kuriamas 3mlrd. LTL fondas, skirtas gelbėti į bėdą patekusiam bankui (jei toks būtų). Į jį pinigus įneštų ne valstybė, o visi Lietuvoje veikiantys bankai. Kaži ar susimąstė įstatymo projekto kūrėjai (fin. ministerija), kad užsienio kapitalo bankam (o jų dalis mūsų Lietuvėlėje ~85%) toks fondas visiškai (su išlygom) nereikalingas, ir ne tik kad nereikalingas bet ir žalingas. Ištikus krizei užsienio kapitalo bankus parems motininės įmonės iš užsienio, o jiems gelbėti Lietuviškus bankelius visai nėra tikslo ir prasmės. Kam bankui sumažinti savo likvidumą, išmetant kelis šimtus mln. LTL ir gelbėjant savo konkurentą? Šiaip bandymai kurti gelbėjimo planus yra sveikintini, bet galvot reikia… Tartis su protingais žmonėm reikia. Pvz. tegu tokiam fondui (jei jau taip nori jį sukurti) naudoja privalomųjų bankų atsargų pinigus (vis vien guli nepanaudoti). O priėmus tokį įstatymą, tai nenustebčiau, jei vienas ar keli užsienio bankeliai pasitrauktų iš Lietuvos rinkos… O tada būtų dar didesnė biudžeto skylė ir galvos skausmas politikų bemiegėse naktyse (juk tik jom priėminėja įstatymus dabar…).

Daž vienas dažai girdimas dalykas – palūkanų normos. Kam dabar nertis kilpą ant kaklo ir lįsti į vertybinių popierių rinkas, jei 10% metinę grąžą gali gauti vos ne kiekvienam Lietuvos banke (o Latvijoj moka net 25% už indėlį):

Nors toks palūkanų augimas ir nepadeda pritraukti naujų indėlių, kurie pastoviai mažėja (aišku su mažom palūkanom visai būtų ištirpę):

Didelės palūkanos už indėlius – tik viena medalio pusė. Indėlių palūkanos tiesiogiai koreliuoja su VILIBOR’u, o pagal jį yra skaičiuojamos ir paskolų palūkanos. O VILIBOR pastaruoju metu pastoviai auga ir auga… Atrodytų kas čia yra tos 4 procentiniais punktais didesnės palūkanos. Bet paskaičiuokim. Tarkim turim paėmę 300000LT paskolą 25 metam. Tarkim kad palūkanų norma su marža yra 9%. Labai grubiais skaičiavimais gauname, kad žmogui per mėnesį teks sumokėti vidutiniškai 2370Lt. Jei pasikeičia palūkanos ir marža ir tampa tarkim 13%, tuomet jau įmoka pasidaro ~3400Lt. T.y. mėnesio įmoka išauga 1000lt. Gal čia ir pagražintas pavyzdys, bet realybėje yra ganėtinai panašiai. O kadangi pas daugelį pajamos tokios, kad paskolos įmoka sudaro 40% visų mėnesio pajamų, tai tas 1000Lt padidėjimas gali tapti nepakeliama našta. Taip rinkoje atsiranda pigiai parduodamų ar nuomojamų būstų. Aš asmeniškai, dėl to džiaugiuosi. Sprogsta NT burbulas, o aš būtent to ir laukiau. Kai normalizuosis padėtis rinkoje bus galima pačiam pirktis nuosavą būstą, o kolkas galima gan pigiai išsinuomoti gerą butą geroje Vilniaus vietoje.

Bet ne apie tai aš dabar kalbu. Apie VILIBOR’ą turėjo ši kalba turėjo būti. Daug kas klausia, kada gi tarpbankinės palūkanos (VILIBOR) pradės kristi. Negalima į šį klausimą atsakyti trumpai ir aiškiai. Jos auga dėl daugelio priežasčių – dėl įtemptos padėties finansų rinkoje, dėl Lietuvos silpnų ekonominių prognozių ir pan. Šalies rizika yra labai didelė. Juk vyriausybės obligacijų aukcione jos buvo pardavinėjamos su vid. 9.5% pajamingumu, o daugiausia siekė net 12%, štai kaip tai atrodo grafike:

Čia VILIBOR ir LT VVP vidurkiai. Jie praktiškai išsilygino, o tai žiūrint iš anksčiau byloja apie vieną – jie turi išsiskirt. Deja aš negaliu prognozuoti, kad padėtis Lietuvoje pagerės artimiausiu laiku, todėl galiu teigt tik likusią išvadą – VILIBOR dar turtų augti. O augti turėtų nustoti, kai valstybės rizika sumažės, arba pasiskolinti jau bus nebeįmanoma (bet RIGIBOR’as 15% rodo, kad kilti dar yra kur).

Užtat Litams brangstant Eurai nenustodami pinga (žemiau pateiktas grafikas skirtumo tarp Euribor ir Vilibor):

Žinoma paėmusiems ar besiruošiantiems imti paskolas kyla klausimas rinktis Litus ar Eurus. Čia atsakyti labai sunku. Paėmus eurais palūkanos mažesnės (bet dar reik įvertinti valiutos konvertavimo kaštus), bet rizika didesnė. O kas nutiktų jei devalvuotų Litą? Na dabar jo gal ir nedevalvuos (nors devalvuoja kaip tik tuomet kai visiem kišamos mintys į galvą, kad nedevalvuos, kad būtų netikėtumo efektas), bet juk negali pasakyti kas nutiks per ateinančius 25 metus. Aš tikrai tikiu kad gali įvykti daug kas. Pvz – vėl neįsivesime Euro, vėl prasidės krizė ir bus ji tokia kad teks devalvuot. Taigi atsakymas priklauso tik nuo jūsų pačių. Aš į šį klausimą atsakyčiau taip: jei imčiau paskolą – imčiau Eurais, jei turėčiau paskolą Litais – ją ir laikyčiau Litais (nekonvertuočiau).

Ir pabaigai šiaip įdomumo dėlei, bankų turtas per lapkritį pirmą kartą po labai ilgo laiko sumažėjo (nors ir nedaug (0.5%), bet faktas yra faktu):

Susijusių įrašų nėra...