Seimas įveikė kadenciją jau baigusio prezidento Valdo Adamkaus veto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. Antradienį parlamentarai dar kartą pritarė šiam teisės aktui, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečių dorovę ir psichiką.

Ne nu come on… Jau kažkaip nesitikėjau… Gal ir nebuvo p. Adamkus tobulas, bet jis daug geriau žinojo už tą 140 neišmanėlių minią, ko reikia ir ko nereikia, vetuodavo tai ką reikdavo. Bet va, blogai kad mažai galios turi prezidentas…

Aš tai nesuprantu tokio požiūrio ir logikos. Kur mes grįžtam? Į caro rūriko laikus ar ką? Ir žmonės rinkosi prie prezidantūros ir Europa prieštaravo… Ir nu niekaip seimūnam nedašunta, kad jie priima įstatymą, kurį paremt gali nebent davatkėlė, arba super konservatyvus žmogus. Ai! gi pas mus valdžioj konservatoriai…

Mazuronio citata:

Štai kiekvienas iš jūsų atsakykite sau į labai paprastą klausimą, – siūlė kolegoms jis. – Jeigu jūsų sūnus ar anūkas ateis pas jus vieną dieną ir pasakys: tėveli arba seneli, žinai, aš myliu berniuką ir noriu su juo gyventi ir panašiai. Didelis džiaugsmas bus jūsų veiduose?

Ir Dumbravos:

Mes juk norime ir siekiame savo vaikus auklėti dorai ir stengiamės maksimaliai formuoti teisingą požiūrį į šeimą ir valstybę. Esame savo prigimtimi krikščionys, kuriems nėra priimtinas požiūris į homoseksualių santykių viešą propagavimą. Katalikiškoji bažnyčia niekuomet nesutiko ir nesutiks, kad būtų nuklysta nuo tikrųjų ir amžinųjų dvasinių vertybių

Nu bet jie kaip mano močiutė… Prisiminkime, kad gyvename 21 amžiuje, vaikui prieiti prie vienos ar kitos informacijos nebus sunku. O internete jis neras gražaus paaiškinimo, kad yra homoseksualumas. Greičiausiai ras kokį “gay porn” saitą ir jam kils tikrai daug daugiau klausimų, o ir žala bus daug didesnė… Prie ko čia bažnyčia ir t.t.? Paklaust reiktų, kokia dalis šeimų sąžiningai auklėja savo vaikus būti dorais katalikais? Beto dabar juk ne viduramžiai, kad religija turi būti primesta. Šiaip į ką noriu į tą tikiu, noriu netikiu iš vis. Tai ar reiktų tą religiją čia iš vis minėti?

Kiekvienas turi teisę rinktis ne tik religiją, bet ir savo seksualinę orientaciją. Sako seimūnai, kad apsaugos ele nuo to. Manau, kad nė velnio neapsaugos, dauguma homoseksualų, jau būna iš prigimties tokie, o ne tampa pamažu, vadinasi nėra nuo ko saugoti. O toks įstatymas tik dar labiau sustiprins homofobizmą, kuris lietuvoje ir taip yra pernelyg dididelis…

Paklauskit bet kurio psichologo ir jis jums pasakys, kad uždrausti vaisiai yra daug skanesni. Ir tai gali tik sustiprinti domėjimąsi tais vadinamaisiais “blogais dalykais”.  Reikėtų, ne drausti, o šviesti protingai. Paaiškinant padoriai, kad būna taip ir taip, o ne palikti patiem vaikam aiškintis “gay porn” svetainėse…

Kalbant ne apie homoseksualumą. Nuo kitos “žalingos informacijos” jaunimo šiais laikais neapsaugosi. Visagalis internetas, torrentai etc. Viskas prieinama, kaip ant delno… Paklauskit ir pažiūrėkit, kiek jaunimas žiūri TV ir kiek laiko naudojasi PC+WWW? Manau TV gautų į kaulus sausai.

Apibendrinus noriu pasakyti, kad visos užkardos yra praliaužiamos, tokie įstatymai ne tik, kad niekuo nepadėtų, tačiau ir savo idėja yra žalingi, kadangi panaikinama teisė žinoti ir rinktis. Laikome save vakarų valstybe, tai kodėl valdžia elgiasi, taip kaip gyventų viduramžiais, grįsdama spendimus religija, bei kažkokiais “šeimos modeliais”? Nesakau, kad reiktų propaguoti homoseksualumą ar musulmonų tikėjimą, tačiau turėtų būti tinkamai informuojama, kad tokie dalykai yra, kad galima rinktis ir tavęs dėl to niekas nesmerks.

Čia ne nuo tos informacijos reik vaikus saugot, o nuo tokios valdžios… Gal tada bent vienas geras politikas užaugtų, jei nematytų blogo pavyzdžio…

Hm.. įdomu, kad būtų, jei naujoji prezidentė imtų ir pasiskelbtų, kad yra ne tos seksulinės orientacijos? Iš karto būtų atstatydinta (ir kokį pagrindą tam rastų? Ar būtų draudžiama ją rodyti ir apie ją kalbėti, mat tai kenkia vaikų psichikai?

Aš vat dažnai pagalvoju kokie kriterijai keliami žurnalistam juos priimant į darbą?.. Ar pakanka turėti vien žurnalisto išsilavinimą? Jeigu rašai apie ekonomiką, tai gal reikia turėti bent bendrą išprusimą šioje srityje? Ar ne?..

Nes vat, kai žurnalistai yra tik su žurnalisto išsilavinimu (o gal net ir be jo) tai prasideda tokie straipsniai (na aš suprantu, kad čia eiliniam neišprususiam gyventojui kylantys klausimai ir problemos, bet manau esant protingam žurnalistui reikia rašyti paaiškinimą, kodėl tos palūkanos tokios aukštos ir kad čia ne centrinio banko ar bankų kaltė, ar gi ne?). O vat šiandien vėl. Žurnalistas rašantis apie tai ko nesupranta arba to ko net neskaitė, ištrauka iš Lietuvos Ryto straipsnio, kur komentuojamas statistikos departamento pranešimas apie importo ir exporto pokyčius:

Kol rašiau šitą komentarą jie tą klaidą ištaisė [matyt komentarus skaito ) ]. Bet argi ne visiškas neišmanymas apie ką rašai, kai statistikos departamentas rašo, kad

Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 1,3 mlrd. litų ir buvo 80,3 procento mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.

O žurnalistas rašo:

Lietuvos užsienio prekyba per keturis mėnesius smuko 80.3%

Nors toliau statistikos departamento pranešime aiškiai rašoma, kad

2009 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2008 m. sausio–balandžio mėn., eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 29,3 ir 43,8 procento

Tai kur čia tas 80%??? Nuo kada “Užsienio prekybos deficitas” yra “užsienio prekyba“?

Eikit, žurnalistai, paskaityti ekonomikos vadovėlių vakarais!..

[ps. nesikreipiu į visus žurnalistus - yra ir tikrai protingų, bei žinančių ką rašo. Kreipiuos į va tuos "dundukus", kuriems bile tik rašyt kokią nesąmonę].

Tęsinys. Čia ne tik Lietuvos Rytas neišmanėliai:

Dar vieni dundukai

Pagalvočiau, kad čia gal Statistikos departamentas durną pranešimą išplatino, nu bet lyg ne:

Nu nesupratau. Skaitau ir netikiu. Ar čia šarkinas nepraustaburnis ar čia žurnaliūgos dibilai?

Spauskit norėdami skaityti visą straipsnį.

Šiaip paskaičius visą interviu, darosi įspūdis, kad žurnaliztai “dibilai” pristojo su “dibiliškais” klausimais… Tai gal ir neatlaikė nervai.. (Man ir neatlaikytų)

Dar kartą įrodo, kad “Vakaro žinios” nieko daugiau kaip bulvarinis skaitalas…

Bet čia galėtų būt metų citata

Pastaruoju metu labai mažai rašau IT/PC temom, todėl pagalvojau, kad reiktų ką nors šia tema parašyti. O topick’ą sugalvojau aprašyti keletą savo naudojamų įrankių, programų ir apskritai kas mano kompiuteryje yra. Pradėkim nuo OS.

Naudoju Windows 7 beta. Esu visai sužavėtas šia sistema ir tikrai kol kas nežadu jos atsisakyti, o juo labiau legali (bent jau kol kas ). Turi visokių patogių dalykėlių. Įvairumo ir patogumo dėlei naudoju Fences programėlę, kuri padeda tvarkytis su ikonom ant desktop’o:

Keletas programų kurias naudoju: Nuotraukom redaguoti – Picassa+Lightroom. Muzikai: Aimp 2.5. Internetui: Firefox 3.0.6 (apie jį dar kiek vėliau). Pokalbiams: Skype 4. Video peržiūrai: GOM player. Daugiau ne kažin ką ir naudoju… Arba nieko nusistovėjusio…

Dabar apie Firefox plačiau. Turiu omeny apie addon’us:

• Pirmas be kurio neįsivaizduoju gyvenimo: Adblock Plus su lietuvišku ir Easylist filtrais.
• Antras ne mažiau svarbus – Foxmarks. Labai palengvina gyvenimą. Išsaugotus (bookmarkintus) saitus saugo serveryje ir sinchronizuoja tarp kompų. Pvz pas mane namie ir darbe tie patys bookmarkai.
• Trečias FireFTP. Tiesiog vietoj atskiro FTP client’o.
• Ketvirtas: Firebug. Palengvina klaidų ieškojimą kuriant svetaines.
• Penktas: FasterFox. Turėtų pagreitinti svetainių krovimą.. Nors kaip yra iš tikrųjų net nžn.
• Tema: Chromifox. Labai gražiai tas Chrome atrodo

Interneto tarnybos:

• El. paštas: gmail
• RSS: Google reader
• Social tinklai: linkedin.com, facebook.com, one.lt,efoto.lt
• Naujienų portalai: vz.lt, ft.com, marketnews.com, bloomberg.com

O šiaip paskutiniu metu pasidariau kiek lama, tai naudoju labai mažai visko. 80% viso laiko praleisto su kompu dirbu su Exel, o likusius 20% su Firefox.

Tai toks tas nieko nepasakantis įrašas

Seimas atmetė prezidento veto dėl įmokų į pensijų fondus sumažinimo nuo 5,5 iki 3%.

Šis klausimas buvo bene vienintelis, kuris mane tikrai labai domino ir laukiau jo atsakymo jau senokai, turbūt nuo tada, kai pirmą kartą ši idėja buvo paminėta.

Tiems kas nežino trumpai galiu pristatyti pensijų kaupimo sistemos esmę ir principą. Ji buvo įgyvendinta 2004m. Ne vienam turbūt įkyrūs vadybininkai siūlė pasirašyti pensijų kaupimo sutartį. Vieni gal žinodami, kiti gal nežinodami ką daro, bet pasiršė. Iš esmės tai nėra blogas dalykas, tad pasirašę neturėtų senatvėj nusivilti (nebent po tokių valstybės sprendimų). Principas sistemos yra toks. 5,5% nuo jųsų algos būdavo pervedama į pensijų fondus, kurie visų sukauptas lėšas investuodavo. Rinkos svyravimų ir krizių kaupiant pensiją tokiam fonde bijot nelabai reikėtų (nebent iki pensijos liko nedaug metų), nes ilgalaikėj perspektyvoj viskas vis tiek kyla. Suėjus pensijiniam amžiui, Jums kas mėnesį būtų mokama pensija iš sodros ir iš pensijų fodo. Tos lėšos iš pensijų fondo greičiausiai bus gerokai padidėjusios, todėl galima tikėtis gauti padorią pensiją ateityje. Beto Jums mirus, jųsų sukauptą pensiją gali paveldėti jūsų artimieji.

Viskas atrodo labai tvarkinga ir gražu. Tačiau tokie valdžios sprendimai kelią nerimą. Visų pirma tie pinigai pensijų fonde ir įmokos į juos yra mano ir Jūsų nuosavybė. Be mano leidimo jų niekas neturėtų liesti, bet palietė… Na juk taip negalima. Dėl dabartinių pensininkų gerovės aukoti ateities kartų gerovę… Be to dabar yra pats blogiausias metas tą daryti. Kai viskas nuvertėję dėl finansų krizės reik kaip tik didinti įmokas, o ne jas mažinti…

Bet ne dėl to pradėjau rašyti šitą įrašą. Kaip analitiką mane domina kokį nuostolį aš patirsiu. Taigi reiktų imtis skaičiavimų. Visų pirma reik susidėlioti scenarijų. Geriausia būtų žinoti akcijų kursų svyravimus 40 metų į priekį.. Bet neasame dievai, tad teks tenkintis 100 metų senumo duomenim. Taigi prielaidos skaičiavimam:

• Kaupti pensiją mes pradėjome: 1924.12.31 (tarkim man tada buvo 25 metai).
• Pensiją kaupsime 40 metų. T.y. baigsime 1964.12.31.
• Tariau, kad tada mano alga buvo 3000 popieriui. Ir metinis algos augimo tempas 2%.
• Laikiau, kad mano pensijų fondas investuoja vien tik į Dow Jones Industrial Average indeksą (tarkim mano algos ir indekso valiuta yra ta pati). 1924.12.31 fondo vieneto vertė =1.

Tariau kad įmokos mokamos tiesiogiai į pensijų fondus kiekvieną mėnesį (dabar mokamos per sodrą kas ketvirtį).

Kodėl toks scenarijus? Viskas atitinka. Pradėjus kaupti pensiją 1925 metais po 4 metų 1929-tais prasidėjo finansinė krizė (1929.08.31 – 1932.06.30) (kaip ir dabar – 2004 pradėta pensijų reforma, o dabar krizė). Tariau, kad alga kiek didesnė nei vidutinė ir auga (per 40 metų užaugtų iki 6500 popieriui, manau gan realu). dar viena prielaida:

• Tariau, kad 1930tųjų krizės viduryje (1931.09.30) (kaip ir dabar) buvo sumažintos įmokos į pensijų fondus nuo 5,5% iki 3% dviem metam.

Kaip visa tai atrodo vaizdžiai:

1. 1924.12.31 – 1929.08.31. Pasirašėm pradžioj sutartį ir ją ramiai kaupėm 4 metus.
2. 1929.08.31 prasidėjo finansinė krizė. Akcijos dardėjo žemyn.
3. 1931.09.30 krizės viduryje vyriausybės sprendimu įmokos į pensijų fondus sumažinamos nuo 5,5 iki 3 % dviem metam (1930.09.30 – 1932.09.30).
4. 1933.09.30 atstatomas įmokų į pensijų fondus tarifas iki 5,5%.

Viską apsibrėžus galima imtis skaičiavimų. Jeigu tarkim įmokos į pensijų fondus nemažinamos, mūsų sukaupta pensija yra: 523.329. Jeigu įmokos sumažinamos nurodytu periodu, gaunam, kad mūsų sukaupta pensija: 496.383.  Taigi, iš mūsų buvo pavogta: 26.946!. Nors realiai iš mūsų valstybė pavogė tik ~2000 sumažindama įmokas. Bet esmė tame, kad tie 2000 per likusius 30metų pavirto beveik 30.000! Procentaliai nuo visos sumos tai nedaug. Bet jei tarkime, mes po išėjimo į pensiją gyventume dar 20 metų, tai tai reikštų beveik 100Lt mažesnę pensiją. Apibendrinus gaunam tokią lentelę:

Taigi išvadas palieku padaryti Jum patiem. Patys spręskit ar jum 25000Lt yra daug ar mažai… Aš tik galiu pasakyti, kad dabar reikia laukti teismų prieš valstybę maratono, o tai gali jai kainuoti ne taip mažai.

PS. Pridedu exceliuką su skaičiavimais, jei kam įdomu: pensiju_skaiciuokle.

PSS. Žinoma čia yra abstraktūs skaičiavimai su daug prielaidų ir supaprastinimų tačiau jie ganėtinai realūs, o esmė manau aiški. Blogiausia čia prielaida, kad čia investuojama iš karto į fondą ir kas mėnesį. Nes šiaip realiai tai vyksta kas ketvirtį. Tačiau rezultatai nuo to manau skirtūsi nelabai žymiai.

Raktąžodžiai: ekonomika, finansai, fondai, investavimas, krizė, pensijos, pensijų reforma, pensijų sistema, valdžia

Naftos ir A95 kainų kitimas

Skaitau šiandien naujienas ir užkliuvo akis už vienos straipsniuko, o ypač už sakinio:

Nuo metų pradžios jos pakilo dėl akcizų, o dabar kyla dėl pasaulyje brangstančios naftos.

Ir sugalvojau išreiškšti savo nuomonę šiuo klausimu. Grafike nupiešiau kainų kreives: didmeninės A95, naftos (Brent) išreikštos EUR ir USD, kainos suvienodintos t.y. 2008.11.28=100. Kad A95 kaina nekoreliuoja su USD naftos kaina tai logiška ir aišku – koreliacija tik 2%, tačiau kiek nustebino, kad A95 koreliacija su naftos kaina, išreikšta Eurais, yra net 97%. Na atrodytų, kad viskas čia logiška: kyla nafta – turi kilti ir degalų kaina. Būtų logiška, jei ne vienas niuansas – ta vadinamoji naftos “kaina” iš tikrųjų nėra tikroji naftos kaina – tai vieno mėnesio naftos fjučeris (future). Dauguma kalbančių apie naftos kainas greičiausiai net tokio pavadinimo nežino. Apibrėžimas sako:

Ateities sandoris (angl. „Futures“) – tai įsipareigojimas pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto (vertybiniai popieriai, valiutos, akcijų indeksai, palūkanų normos, žaliavos ir pan.) sutarta kaina ir sutartą dieną ateityje.

Ok. Ką iš to gaunam. Gaunam tai kad naftos “kaina” iš tikrųjų yra naftos kaina kuri bus už mėnesio. Tai kokio velnio A95 ir naftos “kainos” koreliacija yra 95%!? Įdomu, kas nustatinėja kuro kainas “Mažeikių naftoje”… Šiaip mano asmenine nuomone, kuro kaina turėtų koreliuoti su kažkur dviejų mėnesio senumo naftos “kaina” (fjučerio kaina), todėl kad realiai dviejų mėnesių senumo ateities sandorio kaina reikštų tikrąją naftos kainą kuri buvo prieš mėnesį. Dar vieną mėnesį truktų (čia nežinau kiek tas procesas trunka, bet bent idėją suprasit) naftos pavertimas kuru.

Pastaruoju metu daug kur tenka girdėti, kad krizės šaknys iš tikrųjų yra ne JAV kreditų krizė, o kur kas giliau. Manoma, kad tikroji krizė dar net neprasidėjus, o jos šaknys yra – virtualūs pinigai. Juk 95% pinigų gulinčių bankuose, cirkuliuojančių akcijų rinkose iš tikrųjų nėra tikri pinigai, o tik pinigų virtuali forma. Čia daug kur keliamas klausimas, kas nutiktų jei visi turintys pinigų banke, akcijose ir pan sugalvotų atsiimti savo pinigus “popieriniu” pavidalu. Juk krachas pasaulį ištiktų. Atrodo neralu? Man atrodo realu -juk užtenka taip padaryti 5% žmonių ir jiem iš paskos pasuktų likę 95%. Čia ir su ta nafta panašiai. Visi kalba “nafta pinga”, “nafta brangsta”, bet niekas nesusimasto, kad ta nafta nėra nafta. Gal reiktų pradėt tikėt ta virtualių pinigų teorija ir pradėti laikyti pinigus “apčiuopiamu” pavidalu?..

Laiko leidimas veltui ir ne tik

Aptikau įdomią ir manau naudingą programėlę, kuri padės monitorinti laiką praleistą prie kompiuterio. T.y. kokiom programom tarnybom ir pan buvo naudojamasi ir kiek laiko. Ką tik suinstaliavau tai dar negaliu pateikti savo rezultatų Labai norėčiau tokią programėlę turėti darbe Gaila kad nepavyks….

Plačiau čia.

Va kaip atrodo JAV paieškos sistemų pasidalijimas, dar beto iš visų google paieškų 25% sudaro youtube paieškos Plačiau TechCrunch.

Google Earth ir New Yourk’o mėgėjai, turbūt labai apsidžiaugs, kadangi naujas Google Earth atnaujinimas leis į pastatus pažiūrėti kitu kampu – taip kaip jie atrodo realybėje.

Delfi komentarai

Vienas Estijos verslininkas – Vjacheslav Leedo jau du kartus sėkmėngai padavė Estišką Delfi į teismą dėl žeminančių komentarų. Delfi sakė kreipsis į apeliacinį teismą, tačiau praleimėjimo atveju naujienų portalui gali tekti sustabdyti komentavimo galimybę. Delfi žinoma labai pasipiktino visuo šituo reikalu, žada kreiptis į europos teismus ir dar bala žino kur. Skaityti plačiau.

Na ką aš galiu pridurti nuo savęs? Žinoma nėra gerai riboti žodžio laisvę internete (tiksliau ne riboti, o uždrausti), bet juk tai Delfi… Komentarai ten kursto visas įmanomas neapykantų rūšis… Nežinau tiksliai, kokia situacija Estijoje, tačiau žinau kokia Lietuvoje (manau same shit in da Estonia) – į delfi.lt einu, tik tada kai nėra nuotaikos. Ir skaitau ne straipsnius, o komentarus – tam kad būtų linksmiau. Nors kaikada tie komentarai sukursto ir mano neapykantas – sunku susivaldyti neleptelėjus ko nors apie komentuotojus.. O tada jau pasipila neapykantos banga – visi užsipuola: “kaip tu čia gali eit prieš minią, ką tu čia vaidini, tra lia lia bla bla bla”. Taigi aš spaudžiu dešinę tam verslininkui (gal ir Lietuvoj toks atsiras) ir linkiu sėkmės bylinėjantis. Manau, kad be delfi komentarų – pasaulis (na bet jau šalys kur skaitomas delfi) taps geresnis.