Na va. Pagaliau pabaigiau naują savo svetainę apie fotografiją: A-F | Antano Fotografija. Jeigu Jums patinka mano fotografijos darbai, tada mielai kviečiu užsukti ir įsitraukti blogą į RSS ar Favorites

O taip pat primenu, kad mano fotografiją galite rasti ir Facebook’e:

Tuo pačiu šiame bloge(Mr-Script.name) įrašai apie fotografiją nebus publikuojami. Todėl norėdamas palikyti blogą gyvą turėsiu pradėt rašyt analitinėm temom, ko visi ytariu jau pasigedę… (Labai jau tam laiko neturėjau pastaruoju metu…)

Kaip visada, dauguma mano įrašų gimsta perskaičius kokį nors straipsnį spaudoje. Šis atvejis ne išimtis. Skaičiau šiandien apie tai, kad žmonės gali išvykti į užsienį bankrotuoti. Šiaip pati straipsnio idėja yra įdomi, tačiau nelabai reali. Norint bankrutuoti Lietuviui užsienyje – jam reiktų pirma išvykti į užsienį, ten rasti nuolatinę gyv. vietą, rasti darbą ir dar pragyventi bent pusmetį. Man įdomu, kaip bankrutuojantis asmuo pajėgtų tą padaryti? Be to jei pradėsit gauti pajamas užsienyje – greičiausiai jau nebereiks ir bankroto skelbt Bet ne apie tai aš čia noriu diskutuoti. Noriu padiskutuoti apie patį fizinių asmenų bankrotą.

Turiu įtarimą, kad mano idėjos nepatiks daugumai Lietuvos piliečių, tačiau tikiu, kad mano tinklaraštį skaito protingi žmonės ir supras mano argumentus teisingai.

Visų pirma: kas yra bankrotas? Teisinis apibrėžimas greičiausiai priklausys nuo šalies, o praktiškai bankrotas yra kuomet įmonė (kitose šalyse ir gyventojai) tampa nebemokūs savo kreditoriams. Įmonės skolinasi dideles sumas plėtrai, ar apyvartinėms lėšom ar kitiem tikslams, bet įmonei patekus į fin. sunkumus (tarkim dėl krizės sumažėja apyvartos ir pelnai), netenkama lėšų, kuriomis buvo dengiamos paskolos kreditoriams. Kai įmonė pradeda nepajėgti grąžinti paskolų – galima imtis restrūkturizacijos, galima pardavinėt neužstatytą turtą ar dar bala žino kokių veiksmų, bet kai niekas nepadeda pati įmonė ar kreditorius prašo teismo pradėti bankroto procedūrą. Po bankroto įmonė nustoja funkcionuoti, o visas jos turtas likviduojamas (išparduodamas) – kiek įmanoma atsiskaitoma su kreditoriais. Po bankroto įmonė galima sakyt dingsta nuo žemės paviršiaus.

Siūloma Lietuvoje įteisinti fizinių asmenų bankrotą. Kaip tai turėtų atrodyti? Na žmogus kaip ir įmonė ima paskolą savo reikmėms (pvz. būstui pirkti). Tarkim žmogų ištinka fin. sunkumai (pvz. prarandamas darbas) ir žmogus tuo metu negali atsiskaityti su savo kreditoriumi. Tarkim yra fizinių asmenų bankroto įstatymas – žmogus kreipiasi į teismą paskelbti jį nemokiu, teismas spendimą patenkiną – atima iš žmogaus namą/butą ir žmogus eina sau.

Atrodytų visai neblogai! Bet pala – įmonė dingsta, žmogus – lieka. Jau vien čia kažkas nelogiško…

Imkim pavyzdį. Žmogus ima paskolą butui. Perką butą už 300tūkst. Lt paskolą ima 100% turto vertės – užstato butą. Ateina krizė, buto rinkos kaina nukrenta iki 200tūks, žmogui dar liko grąžinti 250tūks. Lt, bet jis staiga netenka darbo ir negali atsiskaityti su banku. Kokie scenarijai:

Dabar:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan,

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, bankas perima butą. Jį parduoda už rinkos kainą.

c) Žmogui lieka grąžinti 50tūkst. Lt

Su bankroto įstatymu būtų:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, žmogus skelbia bankrotą, bankas perima butą.

c) žmogus bankrutavęs, bet nieko neskolingas.

Kas nuo to bankui? Pirmu atveju nuostoliai dėl mokėjimų vėlavimo (keli tūks. lt, tarkim), antru atveju nuostoliai dėl vėlavimo ir dar tiesioginiai paskolų nuostoliai (50tūkst. Lt+keli tūks. Lt)

Per pirmus tris ketvirčius bankai patyrė 1.4 mlrd. Lt nuostolių – visa tai dėl nemokių klientų. Galit įsivaizduoti kokie nuostoliai būtų jei būtų įteisintas bankrotas? Paėmę paskolas sakytų – “o man kas?”, padėjusiems indėlius tikrai skaudėtų galvą… Nes tokių nuostolių šalies bankai greičiausiai neatlaikytų ir koks bankas būtų priverstas užsilenkti.

Na bet tarkim viskas nėra taip elementaru, kaip pavyzdyje. Įvedus tokį įstatymą, bankai aišku imtųsi veiksmų, kad apsisaugotų nuo tokių galimų didelių nuostolių. Kadangi priėmus įstatymą, bankui būtų daug rizikingiau išduoti paskolą – klientui teiktų daugiau mokėti. Dabartinės maržos būtų juokingos, palyginus su tom, kurios būtų priėmus bankroto įstatymą. Be to įteisinant fizinių asmenų bankroto įstatymą ir gyventojui paskelbus savo bankrotą iš jo greičiausiai būtų atimamas ne tik butas bet ir kitas turtas (automobilis, buitinė technika etc) (iš įmonių juk atimama viskas), be to pagalvokit patys kokia to žmogaus reputacija bus vėliau. Ar galit įsivaizduoti banką, kuris skolintų jau anksčiau bankrutavusiam žmogui?

Be to minėjau pradžioj, kad įmonė po bankroto dingta, žmogus ne. Žmogus anksčiau ar vėliau susiras darbą (nebent bus benamis ir gyvens gatvėj, bet tokiam ir be bankroto nieko mokėt nereik), tai kodėl jis negali atsiskaityt su kreditoriais?

Ne taip mažai čia prirašiau, pabandysiu apibendrint. Iš principo fizinių asmenų bankroto idėja nėra bloga, tačiau toks įstatymas turi būti ypatingai gerai apgalvotas, nes kai kuriais atvejais jis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Žalos jis galėtų atnešti netgi pačiam gyventojui, nes bankrutavus jis liktų be nieko, ir daugumos bankų durys tam klientui kurį laiką tikrai būtų uždarytos. Toks įstatymas neturėtų įsigalioti iki įstatymo paskelbimo paėmusiems paskolas, nes tai būtų neteisinga bankų atžvilgiu – nebent turėtų būti deramasi su banku, kad leistų pereiti į “galinčių bankrutuoti” klientų grupę, kur sąlygos būtų visai kitos…

Tad ar tikrai norėtumėt bankrutuoti?

Seimas įveikė kadenciją jau baigusio prezidento Valdo Adamkaus veto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. Antradienį parlamentarai dar kartą pritarė šiam teisės aktui, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečių dorovę ir psichiką.

Ne nu come on… Jau kažkaip nesitikėjau… Gal ir nebuvo p. Adamkus tobulas, bet jis daug geriau žinojo už tą 140 neišmanėlių minią, ko reikia ir ko nereikia, vetuodavo tai ką reikdavo. Bet va, blogai kad mažai galios turi prezidentas…

Aš tai nesuprantu tokio požiūrio ir logikos. Kur mes grįžtam? Į caro rūriko laikus ar ką? Ir žmonės rinkosi prie prezidantūros ir Europa prieštaravo… Ir nu niekaip seimūnam nedašunta, kad jie priima įstatymą, kurį paremt gali nebent davatkėlė, arba super konservatyvus žmogus. Ai! gi pas mus valdžioj konservatoriai…

Mazuronio citata:

Štai kiekvienas iš jūsų atsakykite sau į labai paprastą klausimą, – siūlė kolegoms jis. – Jeigu jūsų sūnus ar anūkas ateis pas jus vieną dieną ir pasakys: tėveli arba seneli, žinai, aš myliu berniuką ir noriu su juo gyventi ir panašiai. Didelis džiaugsmas bus jūsų veiduose?

Ir Dumbravos:

Mes juk norime ir siekiame savo vaikus auklėti dorai ir stengiamės maksimaliai formuoti teisingą požiūrį į šeimą ir valstybę. Esame savo prigimtimi krikščionys, kuriems nėra priimtinas požiūris į homoseksualių santykių viešą propagavimą. Katalikiškoji bažnyčia niekuomet nesutiko ir nesutiks, kad būtų nuklysta nuo tikrųjų ir amžinųjų dvasinių vertybių

Nu bet jie kaip mano močiutė… Prisiminkime, kad gyvename 21 amžiuje, vaikui prieiti prie vienos ar kitos informacijos nebus sunku. O internete jis neras gražaus paaiškinimo, kad yra homoseksualumas. Greičiausiai ras kokį “gay porn” saitą ir jam kils tikrai daug daugiau klausimų, o ir žala bus daug didesnė… Prie ko čia bažnyčia ir t.t.? Paklaust reiktų, kokia dalis šeimų sąžiningai auklėja savo vaikus būti dorais katalikais? Beto dabar juk ne viduramžiai, kad religija turi būti primesta. Šiaip į ką noriu į tą tikiu, noriu netikiu iš vis. Tai ar reiktų tą religiją čia iš vis minėti?

Kiekvienas turi teisę rinktis ne tik religiją, bet ir savo seksualinę orientaciją. Sako seimūnai, kad apsaugos ele nuo to. Manau, kad nė velnio neapsaugos, dauguma homoseksualų, jau būna iš prigimties tokie, o ne tampa pamažu, vadinasi nėra nuo ko saugoti. O toks įstatymas tik dar labiau sustiprins homofobizmą, kuris lietuvoje ir taip yra pernelyg dididelis…

Paklauskit bet kurio psichologo ir jis jums pasakys, kad uždrausti vaisiai yra daug skanesni. Ir tai gali tik sustiprinti domėjimąsi tais vadinamaisiais “blogais dalykais”.  Reikėtų, ne drausti, o šviesti protingai. Paaiškinant padoriai, kad būna taip ir taip, o ne palikti patiem vaikam aiškintis “gay porn” svetainėse…

Kalbant ne apie homoseksualumą. Nuo kitos “žalingos informacijos” jaunimo šiais laikais neapsaugosi. Visagalis internetas, torrentai etc. Viskas prieinama, kaip ant delno… Paklauskit ir pažiūrėkit, kiek jaunimas žiūri TV ir kiek laiko naudojasi PC+WWW? Manau TV gautų į kaulus sausai.

Apibendrinus noriu pasakyti, kad visos užkardos yra praliaužiamos, tokie įstatymai ne tik, kad niekuo nepadėtų, tačiau ir savo idėja yra žalingi, kadangi panaikinama teisė žinoti ir rinktis. Laikome save vakarų valstybe, tai kodėl valdžia elgiasi, taip kaip gyventų viduramžiais, grįsdama spendimus religija, bei kažkokiais “šeimos modeliais”? Nesakau, kad reiktų propaguoti homoseksualumą ar musulmonų tikėjimą, tačiau turėtų būti tinkamai informuojama, kad tokie dalykai yra, kad galima rinktis ir tavęs dėl to niekas nesmerks.

Čia ne nuo tos informacijos reik vaikus saugot, o nuo tokios valdžios… Gal tada bent vienas geras politikas užaugtų, jei nematytų blogo pavyzdžio…

Hm.. įdomu, kad būtų, jei naujoji prezidentė imtų ir pasiskelbtų, kad yra ne tos seksulinės orientacijos? Iš karto būtų atstatydinta (ir kokį pagrindą tam rastų? Ar būtų draudžiama ją rodyti ir apie ją kalbėti, mat tai kenkia vaikų psichikai?

Vis dažnai pasvarstau, koks esu laimingas, kad studijas pabaigiau dar pernai. Nors oficialiai, jau buvo prasidėjusi pasaulinė krizė, tačiau ji dar nebuvo pasiekusi tokio masto, o Lietuvoje ją vis dar ignoravo praktiškai visi. Taigi sugebėjau susirasti neblogą darbą. Viskas buvo taip kaip turėjo būti.

Nors studijų laikais, nebuvau pirmūnas ir tekdavo mokėti po 500Lt per semestrą, tačiau sugebėjau pragyventi be skolų bankam ir pan. O kas gi blogai dabar?

Pradėkim nuo tų, kurie baigė studijas šiais metais. Tarkim studentas buvo stropus ir 4-ris metus sąžiningai mokinosi ir nedirbo. Ką jis gauna dabar baigęs studijas? Diplomą, su kuriuo keliauja tiesiai ne į darbą, o į darbo biržą. Nes logiškai pagalvojus, kas dabar ims į darbą studentą be patirties, kai be darbo sėdi krūva gerų specialistų, kurie tiesiog neteko darbo, dėl žlugusios įmonės ar etatų mažinimo? Žinoma atsiras studentų, kuriem pasiseks, tačiau jų tikrai bus ne dauguma. Pažvelkim į bendrą ir jaunimo nedarbo lygį, kuris atrodo tikrai įspūdingai:

Be to, greičiausiai ir kitąmet baigiantiems padėtis bus ne kažin ką dėkingesnė, nes krizė vargu ar baigsis… O jei ir aprims, darbdaviai dar neskubės sugrąžinti pradinio darbuotojų skaičiaus.

Antra grupė studentų, kurie dar nebaigė studijų, ir yra 2-4 kurse (liečia ir pirmakursius, bet dauguma jų pradžioje dar gyvena iš tėvų malonės). Tarkim aš norėdamas ramybės ir gerų sąlygų mokintis bendrabutyje negyvenau. Taip darė pakankamai daug studentų, nes be to, visus studentus bendrabučiai būtų nepajėgūs apgyvendinti. Visi nebendrabutininkai dažniausiai kooperuojasi ar individualiai nuomodavosi butus. Šiaip krizė čia į naudą – nuomos kainos gerokai nukrito, bet – kita medalio pusė: nuoma vistiek bus brangesnė, nei bendrabutis ir stipendijos čia greičiausiai nepakaks – vadinasi reikia savaitgaliais padirbėti, arba sėdėti tėvams ant sprando. Aš nenorėjau niekam sėdėt ant sprando, tai kurdavau interneto svetaines, bet dabar tokių sąlygų papildomai padirbėti praktiškai neliko – darbdaviai ieškosi pastovių darbuotojų, vėl gi rinkoje daug laisvos darbo jėgos. Teks daug kam gyventi iš tėvų kišenės, o jei tėvai irgi paveikti krizės?… Beto dar turiu nuojautą, kad gali mažėti stipendijos, arba jas gaunančiųjų skaičius, mat universitetai priklausomi nuo valstybės irgi gerokai paveikti krizės…

Trečias dalykas – nauji studentai (tai liečia ir jau studijuojančius, bet nebaigusius). Neliko tokio dalyko, kaip “dalinai valstybės finansuojamas”, vadinasi arba tu esi genijus (na priklauso nuo specialybės, gali ir nebūti genijus, bet reik kad kiti būtų mažiau protingi nei tu) ir gerai mokiniesi, arba moki nežmoniškus pinigus. Gerai, kai tėvai padės sumokėti po 10000 Lt  (aišku, kai kur bus mažiau) per metus, o jei esi iš nelabai turtingos šeimos? Reikia imti paskolas. 10000*4=40000Lt per 4-ris metus. + nežmoniškos palūkanos, kurias planuojama sieti su VILIBOR, EURIBOR + marža iki 3%. Vadinas litais mokėtum ~11% metinių palūkanų. Primetus, kad paskolą studentas grąžins ne per metus, gaunasi didelė suma ir sunki skolos našta baigus studijas. Tik baigę greičiausiai negaus didelės algos, o ir tai didžiąją algos dalį suvalgys paskolos įmokos. Taigi tarkim baigęs studijas studentas gauna 2000Lt algą, mokės po 600Lt bankui, dar 600Lt už nuomą, liks vargani 800Lt pragyvenimui…

Apibendrinus:

• Baigę sutijas (jau nebe) studentai negali susirasti darbo, ypatingai vadybininkai ir inžinieriai, kurie stodami manė, kad jų specialybės yra ypatingai perspektyvios… Jaunimo nedarbo lygis siekia 25%, tas reiškia, kad 1 iš 4 jaunuolių yra bedarbis. Galimybės įsidarbinti tik su diplomu, neturint sėkmingos darbo patirties yra minimalios.
• Studijuojantiems gerokai pasunkėja pragyvenimo sąlygos, mat dauguma studentų nebegalės papildomai studijų metu padirbėti ir užsidirbti pragyvenimui, bendrabučiuose šiemet greičiausiai bus gan dideli konkursai…
• Naujiems ir esamiems studentams, kurie nėra patys gabiausi, studijų kaina smogs iš peties, o baigę studijas turės sunkią skolos kuprą, kurią reikės ilgokai nešti, gerokai atidedant galimybes skolintis savam būstui, taigi trumpai tariant tie kas baigs po 4-rių metų skolos naštą temps labai ilgai (ne vieni metai grąžinti studijų paskolą+paskola būstui įsigyti).

Na ką blogas jau turi 300 prenumeratorių Dėkui, kad skaitot

Čia aišku bus off-topick nuo visų finansų etc. Bet šiaip for-interest visai įdomu Šiandien gavau krūvą pranešimų iš statistikos departamento apie žalingų įpročių vartojimą, tai trumpai summaraizinsiu viską.

2008 m. narkotikų gatvės kainos išliko panašios kaip ir 2007 m., tačiau kokaino, metamfetamino kaina išaugo.

2008 m. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 60 žmonių, tai 12 asmenų mažiau negu 2007 m. Du trečdaliai šių asmenų mirė atsitiktinai apsinuodiję narkotikais. Dauguma (93%) mirusiųjų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo vyrai.

2008 m. vienam gyventojui teko 60 pakelių cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 71 pakelis, tai atitinkamai 1 ir 2 pakeliais cigarečių mažiau nei 2007 m.

Tabako (pakeliais per metus) suvartojimas:

Tarp vyresnių matosi mažėjimo tendencija.

Negalutiniais duomenimis, 2008 m. tabako gaminių importuota 7,5 tūkst. tonų, arba 0,4 tūkst. tonų daugiau nei 2007 m., eksportuota – 13,8 tūkst. tonų, arba 2,1 tūkst. tonų daugiau nei 2007 m. Išankstiniais duomenimis, 2008 m. mažmeninėje prekyboje tabako gaminių parduota už 925,8 mln. litų, arba 1,4 procento mažiau (palyginamosiomis kainomis) nei 2007 m.

2008 m., palyginti su 2007 m., tabako gaminių mažmeninės kainos padidėjo 21,6 procento.

Matosi augimo tendencija. Paskaičiuokim: 13.3L 100% alkoholio per metus, dauginam iš 2=26.6 puslitriai, dar dauginam iš 2.5 (100%/40%)= 66.6 degtinės butelis per metus (1 butelis per 5 dienas!!!!! o juk yra ir visai negerenčių…).

2008 m. spirituotų gėrimų parduota 3898 tūkst. dekalitrų, arba 14 tūkst. dekalitrų (0,4%) mažiau negu ankstesniais metais. Vyno bei fermentuotų gėrimų parduota 6272 tūkst. dekalitrų, arba 234 tūkst. dekalitrų (3,6%) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 25,6 mln. dekalitrų, arba 1,2 mln. dekalitrų (4,6%) mažiau nei 2007 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2008 m., palyginti su 2007 m., padidėjo 12,6 procento: degtinė pabrango 19,4 procento, trauktinės – 18,3, likeriai – 12,1, brendis – 11,4,  vynas ir vyno produkcija, alus – po 10,1 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2008 m. sausio 1 d. taikomas didesnis akcizo tarifas.

Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 1475 žmonės, tai 266 žmonėmis mažiau nei 2007 m.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2008 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 6,7 tūkst. girtaujančių šeimų, arba 0,6 tūkst. (9%) mažiau nei 2007 m.

Va taip va. Kiek jūs baltos butelių išgeriat per savaitę? ) Aš manau kokį vieną per mėnesį…

Šiaip iš kitų šaltinių, tai Lietuviai yra daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta pasaulyje (!) (pagal akoholį tenkantį vienam gyventojui, 2006m. duomenim (Euromonitoro DB)), po mūsų stovi Rusija…

Aš vat dažnai pagalvoju kokie kriterijai keliami žurnalistam juos priimant į darbą?.. Ar pakanka turėti vien žurnalisto išsilavinimą? Jeigu rašai apie ekonomiką, tai gal reikia turėti bent bendrą išprusimą šioje srityje? Ar ne?..

Nes vat, kai žurnalistai yra tik su žurnalisto išsilavinimu (o gal net ir be jo) tai prasideda tokie straipsniai (na aš suprantu, kad čia eiliniam neišprususiam gyventojui kylantys klausimai ir problemos, bet manau esant protingam žurnalistui reikia rašyti paaiškinimą, kodėl tos palūkanos tokios aukštos ir kad čia ne centrinio banko ar bankų kaltė, ar gi ne?). O vat šiandien vėl. Žurnalistas rašantis apie tai ko nesupranta arba to ko net neskaitė, ištrauka iš Lietuvos Ryto straipsnio, kur komentuojamas statistikos departamento pranešimas apie importo ir exporto pokyčius:

Kol rašiau šitą komentarą jie tą klaidą ištaisė [matyt komentarus skaito ) ]. Bet argi ne visiškas neišmanymas apie ką rašai, kai statistikos departamentas rašo, kad

Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 1,3 mlrd. litų ir buvo 80,3 procento mažesnis nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.

O žurnalistas rašo:

Lietuvos užsienio prekyba per keturis mėnesius smuko 80.3%

Nors toliau statistikos departamento pranešime aiškiai rašoma, kad

2009 m. sausio–balandžio mėn., palyginti su 2008 m. sausio–balandžio mėn., eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 29,3 ir 43,8 procento

Tai kur čia tas 80%??? Nuo kada “Užsienio prekybos deficitas” yra “užsienio prekyba“?

Eikit, žurnalistai, paskaityti ekonomikos vadovėlių vakarais!..

[ps. nesikreipiu į visus žurnalistus - yra ir tikrai protingų, bei žinančių ką rašo. Kreipiuos į va tuos "dundukus", kuriems bile tik rašyt kokią nesąmonę].

Tęsinys. Čia ne tik Lietuvos Rytas neišmanėliai:

Dar vieni dundukai

Pagalvočiau, kad čia gal Statistikos departamentas durną pranešimą išplatino, nu bet lyg ne:

Nu nesupratau. Skaitau ir netikiu. Ar čia šarkinas nepraustaburnis ar čia žurnaliūgos dibilai?

Spauskit norėdami skaityti visą straipsnį.

Šiaip paskaičius visą interviu, darosi įspūdis, kad žurnaliztai “dibilai” pristojo su “dibiliškais” klausimais… Tai gal ir neatlaikė nervai.. (Man ir neatlaikytų)

Dar kartą įrodo, kad “Vakaro žinios” nieko daugiau kaip bulvarinis skaitalas…

Bet čia galėtų būt metų citata

Jau šį savaitgalį toks fotogeniškas oras buvo, kad unreal. Ir baigiu nusigraušti nagus, kad negalėjau normaliai fotkint: pirma nebuvo laiko, antra nebuvau pasiėmęs visos reikiamos yrangos

Nuo tada, kada atgaivinau blogo rašymą, skaitytojų tik daugėjo. Labai džiaugiuosiu, kad Jums įdmios temos, kuriomis rašau. Šiandien prenumeratorių skaičius pasiekė 200!

Šia proga norėčiau susipažinti su savo skaitytojais. Todėl, jei nesunku prakomentuokite šį įrašą, trumpai prisistadydami, parašykite iš kur sužinojote apie šį blogą, kokios temos jums įdomiausios (ekonomika, fotografija, pezalai ir pan). Ir išsakytumėt savo pageidavimus šio blogo klausimais, gal kažkas nepatinka, gal ką norite keisti ir t.t. Būčiau labai dėkingas