Ar fizinis asmuo gali bankrutuoti?

Kaip visada, dauguma mano įrašų gimsta perskaičius kokį nors straipsnį spaudoje. Šis atvejis ne išimtis. Skaičiau šiandien apie tai, kad žmonės gali išvykti į užsienį bankrotuoti. Šiaip pati straipsnio idėja yra įdomi, tačiau nelabai reali. Norint bankrutuoti Lietuviui užsienyje – jam reiktų pirma išvykti į užsienį, ten rasti nuolatinę gyv. vietą, rasti darbą ir dar pragyventi bent pusmetį. Man įdomu, kaip bankrutuojantis asmuo pajėgtų tą padaryti? Be to jei pradėsit gauti pajamas užsienyje – greičiausiai jau nebereiks ir bankroto skelbt :) Bet ne apie tai aš čia noriu diskutuoti. Noriu padiskutuoti apie patį fizinių asmenų bankrotą.

Turiu įtarimą, kad mano idėjos nepatiks daugumai Lietuvos piliečių, tačiau tikiu, kad mano tinklaraštį skaito protingi žmonės ir supras mano argumentus teisingai.

Visų pirma: kas yra bankrotas? Teisinis apibrėžimas greičiausiai priklausys nuo šalies, o praktiškai bankrotas yra kuomet įmonė (kitose šalyse ir gyventojai) tampa nebemokūs savo kreditoriams. Įmonės skolinasi dideles sumas plėtrai, ar apyvartinėms lėšom ar kitiem tikslams, bet įmonei patekus į fin. sunkumus (tarkim dėl krizės sumažėja apyvartos ir pelnai), netenkama lėšų, kuriomis buvo dengiamos paskolos kreditoriams. Kai įmonė pradeda nepajėgti grąžinti paskolų – galima imtis restrūkturizacijos, galima pardavinėt neužstatytą turtą ar dar bala žino kokių veiksmų, bet kai niekas nepadeda pati įmonė ar kreditorius prašo teismo pradėti bankroto procedūrą. Po bankroto įmonė nustoja funkcionuoti, o visas jos turtas likviduojamas (išparduodamas) – kiek įmanoma atsiskaitoma su kreditoriais. Po bankroto įmonė galima sakyt dingsta nuo žemės paviršiaus.

Siūloma Lietuvoje įteisinti fizinių asmenų bankrotą. Kaip tai turėtų atrodyti? Na žmogus kaip ir įmonė ima paskolą savo reikmėms (pvz. būstui pirkti). Tarkim žmogų ištinka fin. sunkumai (pvz. prarandamas darbas) ir žmogus tuo metu negali atsiskaityti su savo kreditoriumi. Tarkim yra fizinių asmenų bankroto įstatymas – žmogus kreipiasi į teismą paskelbti jį nemokiu, teismas spendimą patenkiną – atima iš žmogaus namą/butą ir žmogus eina sau.

Atrodytų visai neblogai! :) Bet pala – įmonė dingsta, žmogus – lieka. Jau vien čia kažkas nelogiško…

Imkim pavyzdį. Žmogus ima paskolą butui. Perką butą už 300tūkst. Lt paskolą ima 100% turto vertės – užstato butą. Ateina krizė, buto rinkos kaina nukrenta iki 200tūks, žmogui dar liko grąžinti 250tūks. Lt, bet jis staiga netenka darbo ir negali atsiskaityti su banku. Kokie scenarijai:

Dabar:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan,

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, bankas perima butą. Jį parduoda už rinkos kainą.

c) Žmogui lieka grąžinti 50tūkst. Lt

Su bankroto įstatymu būtų:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, žmogus skelbia bankrotą, bankas perima butą.

c) žmogus bankrutavęs, bet nieko neskolingas.

Kas nuo to bankui? Pirmu atveju nuostoliai dėl mokėjimų vėlavimo (keli tūks. lt, tarkim), antru atveju nuostoliai dėl vėlavimo ir dar tiesioginiai paskolų nuostoliai (50tūkst. Lt+keli tūks. Lt)

Per pirmus tris ketvirčius bankai patyrė 1.4 mlrd. Lt nuostolių – visa tai dėl nemokių klientų. Galit įsivaizduoti kokie nuostoliai būtų jei būtų įteisintas bankrotas? Paėmę paskolas sakytų – “o man kas?”, padėjusiems indėlius tikrai skaudėtų galvą… Nes tokių nuostolių šalies bankai greičiausiai neatlaikytų ir koks bankas būtų priverstas užsilenkti.

Na bet tarkim viskas nėra taip elementaru, kaip pavyzdyje. Įvedus tokį įstatymą, bankai aišku imtųsi veiksmų, kad apsisaugotų nuo tokių galimų didelių nuostolių. Kadangi priėmus įstatymą, bankui būtų daug rizikingiau išduoti paskolą – klientui teiktų daugiau mokėti. Dabartinės maržos būtų juokingos, palyginus su tom, kurios būtų priėmus bankroto įstatymą. Be to įteisinant fizinių asmenų bankroto įstatymą ir gyventojui paskelbus savo bankrotą iš jo greičiausiai būtų atimamas ne tik butas bet ir kitas turtas (automobilis, buitinė technika etc) (iš įmonių juk atimama viskas), be to pagalvokit patys kokia to žmogaus reputacija bus vėliau. Ar galit įsivaizduoti banką, kuris skolintų jau anksčiau bankrutavusiam žmogui?

Be to minėjau pradžioj, kad įmonė po bankroto dingta, žmogus ne. Žmogus anksčiau ar vėliau susiras darbą (nebent bus benamis ir gyvens gatvėj, bet tokiam ir be bankroto nieko mokėt nereik), tai kodėl jis negali atsiskaityt su kreditoriais?

Ne taip mažai čia prirašiau, pabandysiu apibendrint. Iš principo fizinių asmenų bankroto idėja nėra bloga, tačiau toks įstatymas turi būti ypatingai gerai apgalvotas, nes kai kuriais atvejais jis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Žalos jis galėtų atnešti netgi pačiam gyventojui, nes bankrutavus jis liktų be nieko, ir daugumos bankų durys tam klientui kurį laiką tikrai būtų uždarytos. Toks įstatymas neturėtų įsigalioti iki įstatymo paskelbimo paėmusiems paskolas, nes tai būtų neteisinga bankų atžvilgiu – nebent turėtų būti deramasi su banku, kad leistų pereiti į “galinčių bankrutuoti” klientų grupę, kur sąlygos būtų visai kitos…

Tad ar tikrai norėtumėt bankrutuoti?

Patiko? Pasidalink su kitais:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • email
  • MySpace
  • PDF
  • StumbleUpon
  • Technorati
  • Twitter

Susijusių įrašų nėra...

Kategorijos: Bendros temos | Comments
Raktąžodžiai: , ,
  • Fizinių asmenų bankrotas tokiai mažai ir finansiškai neįgaliai valstybei kaip Lietuva būtų blogas dalykas visiems piliečiams. Pvz., pasiėmus paskolą butui ir nesugebant jo padengt, finansinius įsipareigojimus parimtų kreditorius (tarkime bankas), o visus nuostolius, susijusius su bloga paskola padengtų bankų klientai, t.y. visi mes, imdami paskolas su didelėmis palūkanomis ar padėdami indėlius su laaabai mažomis palūkanomis. Todėl manau, kad fizinių asmenų bankrotas yra nenaudingas ne tik kredito įstaigoms, bet ir visiems Lietuvos piliečiams.
  • pritatariu visu 100% - tokia ir buvo mano straipsnio mintis.
  • O tikrai „bankrotuoti“, o ne „bankrutuoti“? Kažkaip keistai skamba :)
  • gal ir tavo tiesa :)
  • pow
    tikrai bankrUtuoti :) greit taisykit :))
  • kukumalu
    Buitine technika ir visa kita juk neregistrutoa zmogaus vardu, atidavei giminaiciui pasaugot ir ramu :) Masina irgi realiai gali draugui perrasyt jei ne lizingu pajamta o nuosava.
  • O ką jei žmogus skolingas lieka net likvidavus jo turtą tiek, kad net ir kada nors pasitaisius situacijai (radus kažkokį darbą pvz.) jam tektų labai ilgai dirbti (vergauti) ir viską atiduoti (liktų dalis, kuri numatyta įstatymų kaip minimali). Ar toks žmogus iš ties gali susitvarkyti gyvenimą? Žiūrint iš kitos pusės ir yra esmė, kad įmonę gali įsteigti antrą, o susidūrus su tokia didele skola "iš naujo" gyvent nebegali. Tai kas lieka daryt? Bėgt? Tamsesnės alternatyvos?
    Manau bankrutuoti niekas nenorėtų iki tikrai kaip jau nebėra kur (tą 50T gal per kažkiek laiko ir atiduotum, tai pagalvotum ar bankrutuot).
  • na ar kas vertė jį imti tą paskolą tokią milžinišką, kad jau net viską išparpdavus nepavyksta paskolos padengti? na čia jau debilizmo požymiai pasireiškia žmonių, o nuo durnumo niekas neapsaugos... aišku, čia pas mus visuomenei švietimo stoka, kada žmonės nelabai suprantą ką reiškia "skola" ir skolinasi neįvertindami savo galimybių. tiesa sakant, nelabai įsivaizduoju tokio atvejo, kad net pardavus užstatytą butą ir grąžinus dalį paskolos žmogus neturėtų kur dingt. kokia ten paskolą turėtų būti? kiek butas turėtų būt nuvertėjęs? kokio beviltiškumo žmogus turėtų būti, kad jau net pusė tiek apmokamo darbo nerastų...
  • O kodėl tokioje situacijoje debilais tampa tik paėmę paskolas? Ar bankai neprotavo dalindami paskolas kairėn dešinėn? Juk šimtametė patirtis, visa galybė gabių analitikų ir vistiek ant to pačio grėblio jau ne pirmą kartą. Žmogus gali klysti, juk ne robotas, o bankai būtent priešingai, turėjo visas galimybes pristabdyti NT pervertinimą Pabaltyje. Taip, kad į tavo kritika dėl fizinių asmenų bankroto atsakau neigiamai ir palaikau šio įstatymo įteisinimą. Žinoma, turi būti viskas tinkamai apgalvota, kad atsakomybę neštų iš esmės abi pusės.
  • ddd
    Isivaizduokim kad paleido pienininkai nauja piena, isreklamavo, visi pradejo pirkti, visiem patinka. O vienas pusgalvis nusipirko iskart 20litru ir vietoj isgere. Nu ir aisku supykino, tryda paleido ir t.t. Tai ka, kaltas pienininkas, kad sveikata sugadino?
  • Vaizdžiai pasakyta :)) pritariu
  • Vaizdžiai pasakyta, bet ar reklamoje perspėjo apie perdozavimo pasėkmes? :)
    Beje, čia išimtys. Paskutinė panaši situacija įvyko JAV, kada per radio surengta konkursą moteris apsinuodijo vandeniu. Mirė. Teismas išaiškino kaltais konkurso rengėjus.
  • Lietuva nėra JAV. Ten iš vis kvailių šalis. Jeigu tau nedeitų pačiam dėl perdozavimo pasekmių - man tavęs gaila...
  • Mr-Script, ar paties kilmė ne rusiška? Nes šituos kategoriškus pareiškimus apie kvailių šalį kaskart girdžiu. Šalis kvailių, bet gyvena geriausiai pasaulyje. Taip kaip čia išeina? O kad jų rinka pati pasiformuoja "American Dream" kaip jiems patogiau, tas irgi tiesa. Baigei koledžą, čiupk paskolą, kurkis "american dream". Bet ten kas dirba, o ne dinderį muša, tas ir turi ir pasiekia. Buvau ne kartą, mačiau.
  • ddd
    O tai banke neperspejo apie tai, kad pragyvenimui reiketu pasilikti? Ir apie ateiti pagalvoti?
    O ka daryt banke, kai ateina tas pats pusgalvis, uzsimanes gyventi geriau nei isgali, susitares su darbdaviu kad jam laikinai fiktyviai pakeltu balta alga, kad jis galetu didesne paskola pasiimti? Ir po to dar vartojimo kredita isirengimui. Popieriai sako kad pajamu turi, tai gauna paskola. O dabar jau dejuoja - nebeisgaliu gerai gyventi, noriu bankrutuoti.
    Ir dabar as del sito pusgalvio turiu rizikuoti savo indeliu nuostoliu patirianciame banke ar moketi didesnes savo paskolos palukanas?
  • bankas yra verslas. Galutinis sprendimas vis tiek gula imančiąjam paskolą. Įsivaizduok: Tu dalini paskolas ir staiga priima įstatymą, kad galima negrąžint paskolų tu pats bankrutuotum. Juk pastebėjęs, kad pradžioj gerai uždirbi iš skolinimo - norėtum skolinti daugiau. Pats skolintumeisi iš kitur ir perskolintum kitiem. O čia bakšt įstatymas - niekas tau nebegrąžina pinigų. Tu neturi irgi grąžinti pinigų - pats turėtum skelbt bankrtą. O dabar įsivaziduok, kad tu ne tik skolini, bet nuo tavęs priklauso ekonomikos gerovė, tu ne tik skolini bet ir laikai indėlius, nuo tavęs priklauso pasitikėjimas fin. sistema. Juk tau bankrutavus - pasidarytų chaosas... be to aš nesutinku, kad mokūs klientai mokėtų už galimus nemokių klientų bankrotus. beto po tokio įstatymo paskolą būtų daug sudėtingiau gaut nei dabar - vėl kiltų nepasitenkinimo banga..
  • Visuomenės švietimo problema čia akivaizdi, tačiau reikia pripažinti, kad ir bankai šiek tiek persistengė išduodami paskolas daugumai norinčių, o jų atsirado dėl klaidinančių reklamų ir skatinimų. Neatsimenu, kokia situacija buvo Lietuvoje, bet teko matyti net kelis reklaminius skydelius, kur bankai(tiek vietiniai tiek Švedijos) ragindavo imti paskolas tokiais žodžiais: "Imkite paskolą dabar ir paskolos naštos beveik nejausite, nusipirkite butą ir džiaukitės augančia jo verte, būstas priklausys jums arba jūsų vaikams, vėliau parduokite pabrangusį būstą ir pirkite dar didesnį namą/butą..."
  • Blogo autoriau, neįsižeisk, bet šiame straipsnyje įžvelgiu šališkumą darbdavio pozicijai.
  • Ne. Ne darbdavio pozicijai. Nieko bendro čia darbas su tuo neturi. Čia aš rašau, kaip ir mokaus kliento pozicijos. Esmė, kad po tokio įstatymo bankai per daug nenukentės - jie kels maržas ir pan - apsidraus nuo to, bet blogiau bus visiems mokiems-nebankrutuojantiems klientams - čia vat buvo viso straipsnio idėja.
  • na pasikartosiu - bankas yra verslas :) jis eina ten kur kvepia pinigais :) O galutinis sprendimas imti ar neimti paskolą gula tik gyventojui. na o dėl tokių šūkių bankai dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus ;)
  • Mindaugas
    Na su šituo teiginiu visiškai nesutinku. Taip, bankininkyste yra verslas, bet tai nėra verslas įprasta prasme, nes kai bankas užsilenkia kenčia ne tik banko akcininkai ar jo kreditoriai, bet VISA šalies finansų sistema ir DIDELĖ dalis gyventojų (palyginkime su pieninės bankrotu, kurios bankrotu atveju kenčia tik savininkai ir jos darbuotojai). Taip pat bankai dalindami būsto paskolas daro ILGALAIKĮ verslą su VIENU žmogumi, dėl ko jie turi ypatingai kruopščiai vertinti riziką (iš čia ir kyla bankų atsakomybė dėl NT burbulo). Jei tai būtų tik verslas, už savo klaidas jis turėtų mokėti t.y. jei nemoki dirbti (bankai dalindami NT paskolas bet kam parodė, kad tikrai nemoka dirbti) - bankrutuok, o bankų atveju, kaip matome iš dabartinių įvykių, tai negalioja.

    Mano nuomone tavo požiūris į bankų veiklą puikiai apibūdina dabartinę situaciją. Bankininkai įsivaizduoja, kad bankininkystė tėra tik verslas, dėl to jiems turi galioti tos pačios žaidimo taisyklės kaip ir kitiems verslams, o tuo tarpu dauguma žmonių mano visiškai kitaip.
  • Mindaugai, tu šaunuolis :) Vis neprisiruošiau tą patį apie bankų "verslą". O Mr Script pareiškimai, kad bankas ale eilinis godus verslas beveik kvepia šūdu. Kaip ir visas bankininkystės sektorius. Eina ten, kur kvepia dideliais pinigais,o kai godumas įstumia į duobę, šaukia GELBĖKIT, mes jūsų šalies finansų ašis ir t.t. O kur jų atsakomybė buvo, kai beatodairiškai pumpavo valiutą į LT NT rinką...

    O, kad grupė žmonių yra debilų banda, su tuo sutinku 100%.
  • kas šaukė gelbėkit? Kuris bankas prašė pagalbos? Pompuoja blogai, nepompuoja vėl blogai... Žmonių atsakomybė yra įvertinti savo galimybęs. Bankuose kompai nusprendžia kam duot paskolą kam ne - grynai faktiniai kriterijai. O žmogus pats žino apie savo galimybes. O jei nežino - tegu eina knygą paskaityt kokią.
  • mindaugzz
    Mr script....kaip čia gaunasi. Bankai išdalino lengvas paskolas,siuo metu didzioji dalis klientu nebemoka už būstus, tarsi ir taip savaime jie bankrutavo :DDD.

    ....bankas negali padengti jau esamų savo įsipareigojimų, tad didina palūknas. Ėmė psakolas kas norėjo, o dabar imti kas nori negali, nes jau kitos salygos, apsunkintos salygos.

    reziumuoju tau: kai buvo gerai, bankai dave paskolas. Kai atejo blogi laikai, jie apsunkino salygas. Butu buves bankroto istatymas, tuomet bankas siai dienai turetu tik 5% netinkamu paskolu :)
  • pats sau prieštarauji :) Bankrutuot negali - bet tegu bankrutuoja. o tokie įstatymai tik paskatintu bankrutuot :)
  • Mindaugas
    Bankrutuoti negali, nes juos gelbėja valstybė. Jei bankai būtų tik verslas jie galėtų bankrutuoti. Prieštara. (kaip matematikui manau aišku kas iš to seka => bankai nėra tik verslas). Apie tavo postą neparašiau nei žodžio, nes tiesa sakant apie fizinio asmens bankrotą nežinau nieko, dėl to tikrai nesakau, kad kas jame parašyta yra klaidinga... Priešingai, remdamasis dauguma tavo postų, su kuriais aš tikrai sutinku, manau kad jame parašyta teisybe :) Tiesiog labai nepatinka man požiūris, kad dėl NT burbulo kalti tik žmonės/įmonės kurie tas paskolas ėmė.
  • na dėl burbulo kalti daug kas. tiek žmonės, kurie pirko po 5 butus, tiek statybininkai kurie statė super greitai, super daug, super brangiai, super prastos kokybės, tiek ir bankai kurie neįvertino fakto, kad ne visad bus taip gerai. Bet burbulas - čia kita tema. ne apie tai čia rašiau :)
  • O dabar nukrypsiu nuo temos ir bendrai apie bankus tokią pastabėlę: 16 a. dori krikščionys negalėjo skolinti pinigus. Tai darydavo tik žydai - lupikautojai. O ir pati profesija buvo nešvari ir antikrikščioniška.
    Tokia ta mano nuomonė apie finansų galiūnus su molinėm kojom :)

    p.s. rekomenduoju paveižėti filmą Venecijos Pirklys (The Merchant of Venice)
  • Jau bebaigia išnykti tie dori krikščionys :)
  • Parašiau labai ilgą komentarą, palaikantį fizinių asmenų bankroto idėją. Savo mintis grindžiau lygindamas teorinius fizinių asmenų (žmonių) ir juridinių asmenų (įmonių) bankrotų aspektus. Mano nuomone, fizinių asmenų bankrotas bent iš dalies sulygintų eilinius žmones ir verslo įmones, dėl to būtų teisingas. Malonaus skaitymo :)

    Bankrutavus įmonei, jos įsipareigojimai kreditoriams kiek įmanoma dengiami išpardavus įmonės turtą. Tačiau net ir tuo atveju, jei išpardavus turtą kreditoriai neatgauna visos įmonei paskolintos sumos, įmonės savininkai (akcininkai) ir vadovai, t.y. žmonės, atsakingi už blogus sprendimus, dėl kurių įmonė ir tapo nemoki, yra neliečiami – įmonės įsipareigojimai nėra perkeliami akcininkams. Įmonė išnyksta nuo žemės paviršiaus, bet ją valdę žmonės lieka toliau gyventi ir gali viską pradėti iš naujo (steigti naują įmonę).

    Eilinio žmogaus gyvenimą teoriškai galima laikyti jo kuriama „įmone“. Tarkim, žmogus pasiima didelę paskolą butui (t.y. susikuria sau geresnį gyvenimą), bet galiausiai nesugeba paskolos grąžinti. Esant fizinių asmenų bankrotui, iš žmogaus atimamas jo susikurtas gyvenimas (t.y. butas), tačiau kartu ir anuliuojami žmogaus įsipareigojimai tuo atveju, jeigu buto vertė yra mažesnė nei paskolos vertė. Turime analogišką situaciją kaip ir su įmone: žmogaus kurtas gyvenimas išnyksta (žmogus netenka teisių į savo butą), bet pats žmogus lieka toliau gyventi ir gali viską pradėti iš naujo (bandyti gauti pelningesnį darbą ir pirkti kitą butą).

    Jeigu lygybės ženklą tarp fizinių asmenų ir juridinių asmenų dėtume iš kitos pusės, turėtume įdomesnį rezultatą. Su žmonėmis situacija yra tokia kaip tu sakai: „Žmogus anksčiau ar vėliau susiras darbą, tai kodėl jis negali atsiskaityt su kreditoriais?“ Tą patį principą taikant įmonėms, būtų logiška teigti, kad už įmonės nesugebėjimą vykdyti įsipareigojimų atsakingi asmenys (t.y. prastus verslo sprendimus priėmę akcininkai ir vadovai) turėtų iš savo turto grąžinti kreditoriams likusią skolos dalį; o jeigu šie asmenys šiuo metu neturi tiek turto, anksčiau ar vėliau juk susiras geresnį darbą (ar įsteigs naują pelningesnę įmonę) ir galės atsiskaityt su kreditoriais.

    Toks principas sugriautų visą šiuolaikinį verslą – korporacijos akcininkai taptų asmeniškai atsakingi už visus korporacijos įsipareigojimus, kaip kad yra atsakingas individualios įmonės savininkas už savo įmonės įsipareigojimus. Esant tokioms verslo sąlygoms, pasaulyje egzistuotų tik smulkios lokalinės įmonės.

    Mano nuomonė: fizinių asmenų bankrotas yra logiškas dalykas, žmonės turi turėti GALIMYBĘ BANKRUTUOTI. O saugiklis piktnaudžiavimui bankrotu yra susigadinta žmogaus reputacija – labai teisingai sakai: „Ar galit įsivaizduoti banką, kuris skolintų jau anksčiau bankrutavusiam žmogui?“ Daugelis žmonių vis tiek rinksis galimybę su kreditoriais atsiskaityti ateityje.
  • Na bankrotuojančiam žmogui nauda tai gal ir į naudą. Bet ar pagalvoji apie likusius 99% nebankrotuojančių bet paėmusių paskolas, kurie turės sumokėti už to vieno bankrotą. Įmonė yra įmonė, įmonės bankams neša kur kas daugiau pajamų nei privatūs asmenys - jos susimoka už galimus savo bankrotus. o ar tu sutiktum bankui mokėti 6% maržą? sakai atiduodi butą ir viskas? dabar pasakyk tu man, kai imi paskolą iš banko - tu skoliniesi pinigus ar butą? man atrodo pinigus, tai pinigus ir reikia grąžinti, kam čia sieti buto realią kainą ir paskolos sumą. butas yra tik kaip kažkoks saugiklis bankui. kai kuriais išimtiniais atvejais (kai tarkim žmogus tampa nedarbingas) galima būtų įteisinti bankrotą, bet tikrai ne kiekvienam panorėjusiam... geri norai yra gerai, tik klausimas kiek galim už juos mokėti.
  • Darius
    Tiesą pasakius nelabai domėjausi įstatymo siūlymais Lietuvoje, koks būtų renkamasis bankroto principas ir pan. Tiksliai nesidomėjau ir kaip tiksliai yra USA, tačiau iš pažįstamų ir draugų pasakojimų, kurių keliems yra tekę bankrutuoti, bankrotas ten nėra toks baisus dalykas kaip įsivaizduojama. Ten bankrutuojant tu tiesiog atsisakai nepasvertai prisiimtų įsipareigojimų, o visa kita neliečiama, t.y. jei turi "paskolinį" butą, "paskolinį" vasarnamį ir lizinginį automobilį ir supranti, kad viso to tau per daug, nebeišgali mokėti už vasarnamį, tiesiog atsisakai vasarnamio ir su juo susijusių įsipareigojimų, visa kita tau lieka, kad galėtum toliau normaliai gyventi ir maksimaliai greitai atsistoti ant kojų. Bankui ar kitam kreditoriui nuostoliai atsiranda tik rinkos kritimo metu, kai konkretus turtas nuvertėja, kitu atveju tik šiek tiek rūpesčio, bet bendrai nuostolių nėra.
  • Labai įdomu.... Kažkaip būtų labai keista, jei taip imtų ir leistų paprastai atsisakyti tai vieno paskolinto daikto tai kito... Manau jeigu atsisakei vieno, tai automatiškai turėtų pasikeisti kito paskolinto daikto paskolos sąlygos. Kaip minimum... Antra, žmonės dažniausiai priduoda butų ar mašinų raktus nuosmukio metu, kada kredituriui nėra taip lengva atsikratyti nuvertėjusio turto. Galiausiai, bankas patiria nuostolių, net jeigu ir atiduodamas turtas lygus rinkos kainai, nes bankas vietoj gavęs reguliarią įmoką ar vietoj grąžintos paskolos tiesiog turi rasti pirkėją atiduotam daiktui (kas nėra pirminė banko veiklos sritis...)
  • sutinku. Šiaip tas bankrotas būtų aktualus tik va tokiais laikais kaip dabar. nes šiaip kol buvo pakilimas - niekas net nekalbėjo apie tokį įstatymą ir niekam jis nebuvo reikalingas - visi turėjo darbą, visų algos augo. gerais laikais tas vienas kitas bankrotas ir bankui nepakenktų, bet ne visad būna taip gerai... o vat dabar kas būtų, kai sugalvotų trečdalis paėmusių paskolas bankrutuot? manau finansinės sistemos krachas.
  • na yra ne tik rūpesčio. parduoti bankui nėra taip paprasta - jie ne pardavėjai :) Todėl stengiasi parduoti kuo paprasčiau ir greičiau = už žemesnę kainą.
  • Iš principo paskolų fiziniam asmenim idėja nėra bloga, tačiau toks įstatymas turi būti ypatingai gerai apgalvotas, nes kai kuriais atvejais jis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Žalos jis galėtų atnešti netgi pačiam fiziniam asmeniui, nes nukritus turto, kuriuo garantuota už paskolą, vertei jis liktų su įsipareigojimais viršijančiais turtą, ir daugumos bankų durys tam klientui kurį laiką tikrai būtų uždarytos.
  • Toks įdomus klausimas apie bankus: ar jie patyrė nuostolį 1,4 milijardo, ar tiesiog negavo tokios sumos planuotų pajamų? Nes kaip rašo - tas milijardas atsirado dėl atidėtų mokėjimų.
  • nuostolių. na čia daug aiškinimo, bet paprastai tariant šiuo metu tai yra nuostoliai.
  • Nobody
    Kaip supratau, pagrindiniai argumentai yra:
    1) Daug kas puls bankrutuot, nes tai apsimokes;
    2) Bankam bus didziuliai nuostoliai;
    3) Stipriai pakils palukanos;
    4) Zmones patys kalti, kad prisieme paskolu, kuriu negali grazint.

    Jungtineje Karalysteje fiziniai asmenys gali bankrutuoti. Dali bankroto proceduros sudaro reikalavimas, kad skolininkas sudarytu plana, kaip nurasius skolas pagerins savo finansine padeti ir grazins dali likusios sumos (per, tarkim, 2 metus nuo bankroto); likusi negrazinta dalis po to nurasoma ir zmogus gali pradeti gyvenima is naujo. Zinoma, kuri laika tokiam zmogui iskyla problemu gauti paskolas ar perkant issimoketinai, bet retai ilgiau nei 5-7 metus. Del to zmones nepuola vienas po kito bankrutuot (1) - visu pirma del to, kad tai yra vienas didziausiu imanomu finansiniu sprendimu. Ir del to nera stipriai padidejusios palukanos (3).

    Yra vienas esminis skirtumas tarp zmogaus imancio paskola ir ja duodancio banko: zmogus nesamdo puses tukstancio analitiku. Tokiuose sandoriuose bankas yra stipresnioji puse, turinti daugiau patirties, ismanymo ir informacijos. Del to zmogus imantis paskola turi kur kas daugiau galimybiu nei bankas daryti finansines klaidas (4). Del bankroto galimai atsirasiantys nuostoliai priverstu bankus atidziau rinktis, kam duoti paskolas (2) - jau vien tai butu pakankamai vertingas rezultatas.

    Beje, Jungtineje Karalysteje, kiek teko susidurti, yra dar vienas pasirinkimas zmogui, artejanciam prie bankroto. Jeigu zmogus mato, kad negales grazinti paskolu, jis gali pateikti oficialu pasiulyma savo kreditoriam per trumpa laika (2-3 men.) grazinti reiksminga dali (pvz. 50%) turimos skolos - jeigu kreditorius priima pasiulyma, skolininkas sumoka sutarta dali. Likusi skolos dalis nurasoma - bankrotas neskelbiamas.
  • argumentuotas komentaras. UK sistema gerai apgalvota, be to UK - developed word, o mes vis dar Europos užkampis... ir šiaip dabartiniams mūsų politikams nesiryžčiau leist kurt tokios įstatyminės bazės - na dar nesame subrendę mes tam...
  • Zvilgsnis is sono
    ekonominio pakilimo laikotarpiu per dideliu pelnu bankai nesiskundė. Netik bankai per 3 ketvirčius patyrė nuostolių, ir tai tie nuostoliai labai abejotini, neaišku kiek atidejiniai viršija nustatytas normas :) Nemanau, kol bankrotai nebuvo tapę tendencija, kad rizikos dėl nemokiu klientu nebuvo iskaiciuotos, kai tokios marzos ir palukanos.
  • algis
    Antanai, su visa pagarba tau... postas klaikiai iškraipantis realybę. Toks neskaniai į vienus vartus...

    "Bet pala – įmonė dingsta, žmogus – lieka. Jau vien čia kažkas nelogiško…"
    Paskutinis riebus bankrotas - CIT. Įmonė niekur nedingo. Jei tai būtų ne įmonė, o žmogus turbūt būtų Jėzus Kristus ;))
    Ir tokių pavyzdžių ne vienas ne du ir ne šimtas.

    Vienoj pastraipoj rašai, kad pasiėmę paskolas rašys "o man kas?", kitoj "kokia to žmogaus reputacija bus veliau".
    Būtent tai priverstų susimastyti ar tikrai "o man kas?".

    Realus pavyzdys:
    Šeima pirko butą už 400K prieš metus, dabar jį parduot iš varžytynių galima būtų už ~220K (fanastiškai geru atveju, nes be varžytynių tam name analogiški butai buvo parduodami už ~230K). Paskola su fiksuotom ~5% palūkanom. Bankui gražinta ~15K.

    Išgalvota dalis - abu lieka be darbo, butas iš varžytynių parduodamas. Lieka skola 165K. Palūkanos nemažos, kapsi. Naują gyvenamą plotą nors ir lušnyne reikia nuomotis. Abu be darbo. Darbą rasti dabar prie geriausių norų nėra lengva... Palūkanos nuo 185K kapsi...

    Nors bankai ir verslas, bet iki racionalaus elgesio jiems taip pat toli kaip ir ėmusiems paskolas. Bent jau sprendžiant iš šių metų nurašymų...

    Ir tikėtis, kad jie spaus skolininką racionaliai, t.y. taip, kad gautų maksimalią gražą yra naivu.
    Tokiu atveju bankrotas būtų puikus būdas spręsti šitokiai situacijai.
    Šeimos reputacija bus bloga. Bankas neatgaus dalies pinigų (pažiūrėjus į nurašymus šiaip ar taip neatgautų). Bet galima padaryti labai tvarkingą ir aiškią procedūrą, kaip, kada ir kokia dalis skolos grąžinama. Apie detalias sąlygas - galima diskutuot iki nurkritimo.

    Nesuvokiu dabartinės sutuacijos prasmingumo ir naudos valstybei, bankui ir žmogui. Skolos banke nurašytos. T.y. bevltiškos. Bet paskui žmogų jos kažkdėl vistiek velkasi visą gyvenimą...

    Koks turtų būt bankroto įstatymas... galima diskutuot be galo daug.

    Bet tavo argumentacija visiškai neįtikina, kad fizinių asmenų bankrotas nereikalingas ir nenaudingas valsybei, bankui, žmogui.

    P.S. pamiršau paminėt aiškiai, kad bankrotas nėra tiesiog skolų negražinimas. Visų pirma tai yra apsauga nuo kreditorių. O paskui jau gali būt labai įvairiai, gali būt restruktūriztuotos skolos, gali būt negrąžintos... gali būt negrąžinta dalis ir t.t. Bet turint įstatymąproceas būtų žymiai aiškesnis ir tvarkingesnis nei kaip dabar - viską paliekant kreditoriaus valiai ir racionaliam elgesiui. Kuris dar kartą pakartosiu - po šių metų nurašymų neatrodo visada racionalus.
  • dėkui už nuomonę. yra tiesos tavo žodžiuose, bet tame pavyzdyje - šeima lieka be darbo. jei sugebėji paimti 400k paskolą - turėjo neblogai uždirbti, o uždirbti neblogai gali tik geri specialistai - vadinasi ankščiau ar vėliau jie ras darbą. o pabėgimas nuo paskolų - būtų laikinas problemų sprendimas. ras darbą ankščiau ar vėliau ir jau nebegalės svajoti apie nuosavą būstą - nes niekas jiem jiem neduos paskolos... situacija dabartinė laikina. anksčiau ar vėliau viskas grįš į savas vėžes. kaip gale straipsnio ir sakiau - idėja savaime nėra bloga - bet reiktų ilgai diskutuoti kokios bankroto sąlygos turėtų būti ir pan. esmė blogio šio įstatymo, kad tai stabdis bankam. ir čia tą sakau ne iš bankininko pusės, o iš banko kliento, nes aš nenorėčiau mokėti už tuos "galimus bankrotus"
  • Valdas
    mano nuomone FA bankroto proceduros yra reikalingos, nes bankai dabar zmogui, kuris turi finansiniu problemu nelabai gali padeti, o ir nenori.

    As pats esu su tuo susidures - siuo metu mano alga beveik 2 kartus mazesne, nei buvo pries 1 metus, todel naturalu, kad mano alga tapo per maza imoku bankams mokejimui. Pradzioje pavyko susitarti su vienu is banku del atidejimo 6 men. - kitas bankas nesutiko to padaryti. Pasibaigus 6 men. kredito mokejimu terminui ir tas bankas atsisake pratesti atidejima. Turto, kuri pardavus galeciau grazinti (ar ikeisti bankui tikintis geresniu grazinimo salygu) bent dali paskolu, neturiu. Bankams siuliau pratesti grazinimo grafikus - nesutiko, motyvuodami, kad tokios ju taisykles. Bankai i mano organizuota banku-kreditoriu susitikima nesiteike atvykti - motyvuodami, kad tai mano ir kiekvieno konkretaus banko reikalas - tipo spreskim individualiai, bet kai nueini individualiai, sako, kad negalim nieko padaryti, tokios taisykles. Naturalu, kad jau veluoju moketi gerokai, nes imokos alga virsija ~2.000 Lt. Vienas is banku jau nutrauke sutarti - nors puikiai zino, kad antstoliai is mano algos maziau isskaitys kreditu dengimui,nei dabar as moku pagal savo galimybes (per menesi pragyvenu is ~600 Lt). Antstoliai skolu dengimui is algos nuraso 30 proc. nuo minimalios algos ir 80 proc. nuo ja virsijancios sumos. Be to, yra tikimybe, kad as galiu netekti ir siuo metu (krizes periodu) gerai mokamo darbo finansu sferoje. Tokiu atveju, bankas savo nelogisku zingsniu gali pats sau ir kitiems kreditoriams dar labiau apsunkinti paskolu susigrazinima.

    Man akivaizdu, kad vien del tokiu atveju, apsisaugojimui nuo nelogisku banku sprendimu, labai reikalingas toks istatymas.

    Be to, dabar nemokus zmogus, is viso beveik neturi jokio sanso issikapstyti - jo saskaitos arestuotos, antstoliai nuraso didele algos dali.
blog comments powered by Disqus