Pasididinkit žiūrėjimui – atrodys geriau

Iš sekmadieninio pasivaikščiojimo po Vilniaus senamiesty. “spooky” skersgatvis Žiūrėti padidintą.

Viskas! Šiandien oficialiai baigiau čiulbėti twitter’yje. Jau senokai ten buvau tik pasyvus vartotojas, dar seniau pasyvus stebėtojas ir labai seniai aktyvus čiulbėtojas.

Viskas prasidėjo 2009.04.20 (ne taip ir seniai). Neneigsiu, kad Twitter pradėjau naudotis vien pašauktas mados (Juk visi (o ypač blogeriai) jį naudoja). Išbandžiau visus būdus patogiam čiulbėjimui (programas, telefono aplikacijas, sms paslaugas). Ir buvau lyg čiulbėjęs. Bet pamažu pradėjo lysti, kad naudojuosi juo tik iš pareigos… Bendravimui jis nepatogus (sudėtinga susekti srautus, kai pvz. savaitgalį būnu off-line), naudos iš jo irgi nedaug: nei man kad perskaitau, ką daro kiti, nei kad man lengviau parašius ką aš darau. Be to bent lietuviškas twitter labai jau toks nutolęs nuo idėjos “ką dabar darai?”, daug reklamos, daug nuorodų ir t.t. ką lengvai galima susekti kitur.

Be to per tą laikotarpį, kurį naudojau twitter, iš pasyvaus facebook naudotojo tapau aktyvus jo naudotojas. Ir pastebėjau, kad Facebook srautas daug lengviau valgomas ir naudojamas. Ten nereik įsipareigoti sakyt ką dabar darai, ten gali talpinti nuotraukas, nuorodas, galima  viskas patogiai rūšiuot ir skaityt. Ir ten nėra tiek daug šlamšto. Twitter sekiau >200 žmonių, na ten būdavo gan sudėtinga viską susekti ir perskaityti, o dabar Facebook, to srauto kur kas mažiau ir jis kur kas prasmingesnis.

Vedinas šių priežasčių šiandien ryte ištryniau savo Twitter account’ą. Sužinojau kas tai yra, pažaidžiau ir gana. Dėkui, kas mane sekėt ten

Ir šiaip nemanot, kad dabar per daug socializmo apink mus? Nors jo dėka išmokau vertint gyvą “akis-į-akį” pokalbį