Pakvietimai išdalinti. Kai vėl turėsiu – informuosiu

Šiandien Google Wave dar davė 8 pakvietimus. Tai jei dar yra norinčių – rašykit komentaruose Nepamirškit komentaro formoi nurodyti email.

Ant valstybės valdininkų kuprų dabar sunki našta – ateinančių metų biudžeto priėmimas. Nutariau kiek pasidalinti savo svarstymais ir mintimis apie tai.

Visų pirma, tiems kas nežino, priminsiu kas gi tas biudžetas. Valstybė Valdžia tai didelis aparatas, kurio tikslas rūpintis valstybės ir jos gyventojų gerove. Norint rūpintis gerove – reikalingi pinigai. Valstybės Valdžios pagrindinis būdas gauti pinigų aišku yra mokesčių rinkimas iš gyventojų. Taip pat dabar gaunam įvairių subsidijų ir ES, o taip pat galima skolintis. Rūpindamasi gerove, valstybė valdžia ne tik renka mokesčius ir skolinasi, bet ir pinigus dalija: pensininkams, mamoms, bedarbiams ir t.t. Taigi valstybės biudžetas yra didelis katilas į kurį dedami ir išimami pinigai. Svarbiausias jo tikslas yra, kad kai reikia išimti pinigus iš katilo – jame jų būtų. Geriau iliustruosiu:

T.y. valstybės biudžeto tikslas yra padaryti, kad tos svarstyklės būtų bent jau pusiausvyroje, o dar geriau pajamų dalis būtų “sunkesnė” nei išlaidų. Bet tai aišku labai optimistinis variantas tokiai šaliai, kaip mūsų. Todėl dažniausiai turime biudžeto deficitą, kuris paprastai finansuojamas paskolomis.

Šiuo metu valstybės finansai yra gan keblioje padėtyje. Sumažėjus atlyginimams, pardavimams ir beveik viskam – gerokai sumenko įplaukos į biudžetą. Tačiau valstybė dar iš “lengvamečio” yra įsipareigojusi mokėti vienokią sumą pensininkams, kitokią mamom, kitokią bedarbiams, mokytojams ir t.t. ir pan. Ir gaunasi taip, kad visi ateina pinigų į tą katilą, o ten jų nebėra. Todėl valstybė turi imtis veiksmų kaip subalansuoti tas svarstykles, kad viskas daugiau mažiau laikytųsi pusiausvyroje. Tam yra trys keliai:

1. Skolintis. Aišku lengvas būdas, bet skolas anksčiau ar vėliau vis tiek teks grąžinti, tad čia laikinas sprendimo būdas. Kaip ir apsišlapinus – pirma palengvėja ir būna šilta, bet paskui supranti, kad tas problemos sprendimas nebuvo geriausias…

2. Didinti įplaukas į biudžetą. Aišku vienintelis būdas – kelti mokesčius. Čia prasideda visų nepasitenkinimas – atlyginimai mažėja, bedarbių daugėja, o mokėti tenka daugiau.

3. Mažinti išlaidas. Čia aišku mažinant valdininkų atlyginimus, pensijas, pašalpas, atsisakant investicijų ir pan. Bet vėl nepasitenkinimas – sunkmetis, viskas brangsta ir pan – o pinigų mokama mažiau.

O kada padėtis pasiekia kritinį tašką (kaip, kad dabar) imamasi visų priemonių kartu: keliami mokesčiai, mažinamos išlaidos ir skolinamasi. Todėl nepasitenkinimas kyla gan stiprus.

Todėl valdininkams šiuo metu labai skauda galvą, nes jie turi ne tik kažkaip subalansuoti svarstykles, bet ir priimti visą nepasitenkinimą ir neapykantą iš šalies: verslas rėkia – “Kur verslo skatinimas?”, gyventojai rėkia – “Trūksta pinigų ir duonai”…

Taigi kaip išspręsti problemą, kad ir avis būtų soti ir vilkas sveikas (t.y. atvirkščiai)? Norėčiau pasakyti atsakymą, tačiau turiu įtarimą, kad ši lygtis neturi sprendinių – nepavyks padaryti, kad visi būtų patenkinti ir laimingi.

Iš tikrųjų nėra viskas taip paprasta. Gyventojai ir verslas nėra robotai. Todėl visiškai nereiškia, kad dešimtadaliu pakėlus mokesčius – dešimtadaliu pakils įplaukos į biudžetą. Imkim tokį paprastą pavyzdį: žmogus uždirba 100Lt (jau atskaičius mokesčius), žmogus perka valgyt ir išleidžia 80Lt ir 20Lt atideda taupymui. Valstybę ištinka krizė – spręsdama problemą, ji mažina išlaidas ir kelia mokesčius. Gaunasi, kad žmogus jau gauna tik 90Lt, o pirkdamas tuos pačius produktus jis išleidžia irgi 90Lt. Tačiau jis nori vis dar sutaupyti tuos 20%. Vadinasi Jis rinksis pigesnius produktus arba pirks jų mažiau.  O jei mokesčiai pasidarys nepakeliamai dideli – jis iš vis nepirks ir nedirbs (arba jeigu dirbs – tai “neoficialiai”) ir įplaukos į biudžetą bus nulinės. Vadinasi – valstybės mokesčių pakėlimas X kartų nepasididins įplaukų į biudžetą X kartų.

Iš tikrųjų valstybės biudžetas yra sudėtinga funkcija su daug kintamųjų, bet labai paprastai jį būtų galima pavaizduoti panašiu grafiku:

Tai yra Normalaus skirstinio funkcija:

T.y. labai mažėjant mokesčiams – mažėtų ir įplaukos į biudžetą, bet labai keliant  mokesčius jos vėl gi mažėtų, bet yra kažkur tas “aukso viduriukas”, kur nesant per dideliem mokesčiams – įplaukos į biudžetą būtų maksimalios, arba jei ne viduriukas tai galima rasti mažesnius mokesčius su kuriais įplaukos į biudžetą būtų tokios pačios kaip ir esant tam tikriems didesniems. Čia iš tikrųjų yra labai sudėtingas maksimumo ieškojimo uždavinys. Kodėl sudėtingas jei viskas aprašyta formule? Na todėl, kad, kaip minėjau, verslas ir žmonės yra ne robotai. Jie turi savus lūkesčius, remiasi emocijom ir kt. matematiškai sunkiai aprašomais būdais. Ir iš vis labai abejoju ar jį būtų įmanoma tiksliai išspręsti. Bet galima remtis kitų šalių praktika, atlikti kokį tyrimuką ir pan. Nes šiuo metu daug kur viskas daroma aritmetiškai ir mano, kad biudžeto funkcija yra tokia:

Na bet taip nėra. Manau prie apvalaus stalo turėtų susėsti ekonomistai, matematikai, psichologai ir statistikai ir pabandyti bent pabandyti pasiaiškinti kokie gi tie mokesčiai geriausiai subalansuotų valstybės svarstykles.

Raktąžodžiai: biudžetas, krizė, mokesčiai, valstybė

Niu pagaliau sulaukiau Google Wave pakvietimo Tik dabar dar nesuprantu kam tas wave reikalingas. Žinau, kad geras daiktas, bet dar neįsikirtau su kuo jis valgomas. Tiksliau per mažai žmonių kontaktuose, su kuriais būtų galima ką nors nuveikt… Tai reik praplėsti savo kontaktų ratą ir išdalinti pakvietimus

Tad jei yra norinčių – rašykit komentaruose kas norit pakvietimo. Teisingai užpildykit formą (nurodykit emailą (ne pačiam komentare o jo formoj – aš jį vis tiek matysiu)). Na logiška, kad email būtų gmail’o Pakvietimų skaičius ribotas (7), tad skirsiu juos ne visiems. Pagal ką atrinksiu – dar nežinau Prioritetas žmonėms, su kuriais jau esu bendravęs/bendrauju ar  bent žinau, kas jie yra

Gal kas žino kokių gerų source’ų, kur būtų galima pasiskaityti apie “start using google wave”?

Nutariau pasinaudoti savo blogu ir neįkyriai, brukdamas reklamą, bandyti gauti naudos sau

Pradėsiu nuo pristatymo to ką žadu pareklamint Yra toks portalas Lockerz. Jo esmė yra (sakysit, kur aš tai mačiau) už veiklą saite rinkti taškus PTZ ir juos keisti 5 prizus. Užeini į portalą – gauni 2 PTZ, atsakai į dienos klausimą – gauni dar 2 PTZ, pakvieti draugą – gauni dar 2 PTZ. Kai pakvieti virš 20ties draugų – už viską pradedi gauti po 4 PTZ ir dar vieną kart gauni nemokamus Lockerz marškinėlius. Surinkus nemažai taškų gali juos keisti į prizus (Nuo MacBook iki pigios tašės, yra visokių ipod’ų, ausinių, elektronikos, garderobo detalių, o galit ir paramai skirt). [tik užsiregistravus duoda sužaist žaidimą, kur kiek PTZ surinksit - tiek jų bus pradžioje].

Sakysit, kad pilnas netas tokių scam portalų. Bet šiaip informacija internete sklinda greit – kol kas jokių akmenukų į lockerz daržą nėra Be to Lockers gan rimtai atrodo:

Is Lockerz a scam: Lockerz is a real company. It is funded by Liberty Media, one of the largest media companies in the US. The Chief Executive Officer of Lockerz is Kathy Savitt, a former executive at Amazon.com and American Eagle Outfitters.

Tad šiaip tikiu, kad sistema veikia. Pats įrodymų dar neturiu, nes praeitą prizų dalinimą dar neturėjau pakankamai PTZ kam nors rimtam, bet per ateinantį (turėtų būt lapkričio gale) turėčiau bandyt kažką gaut.

Tai pristatymas toks. O dabar pasiūlymas: gal kas norėtų prisijungti prie Lockerz? Šiaip ten neužsiregistruosit – reikia pakvietimo. Tai aš siūlau – pakvietimus. Kas man iš to? 2 PTZ už kiekvieną pakviestą asmenį

Jei norit – palikit komentarą po postu. Į komentaro formą (ne į patį komentarą, o ten prie jūsų nicko ir saito) nurodykit teisingą emailą į kurį norit gauti pakvietimą. Dėl spam’o galit nebijot – jo tikrai Lockerz nesiunčia, tą galiu patvirtint.

Na, o jei nenorit – sorry už reklamą.

PS. visus norinčius pakviesiu kai tik atsidarys saitas, kolkas:

Lockerz.com is temporarily down for upgrades.Please check back in a bit.

Pamirštu aš tokį dalyką, kaip blogo gimtadieniai. Šiandien nutariau pasitikrint kiek gi laiko bloginu. Tai pirmas post’as bloge pasirodė 2007 11 30 (beveik gimtadienis jau tuoj, bet tą datą tikrai pamiršiu ką nors parašyt). Pradžioj rašiau dažniausiai linux temomis. Vėliau keitėsi gyvenimas: baigiau mokslus, baigiau web-developerio karjerą ir  pradėjau bankininko karjerą. Per pokyčius gyvenime blogas ir internetas buvo beveik užmiršti ir tik vėliau, kada viskas atsistojo į savas vėžes, nutariau grįžti prie interneto, bei prisiminiau blogą. Taigi blogo atgimimas buvo anonsuotas 2008 09 12 (biškį pražiopsojau gimtadienį). Tai teoriškai blogui 2 metai, praktiškai tokiam, koks jis yra dabar (finansų, fotografijos temos) metukai.

Kas gi nuveikta per tiek laiko:

• Viso parašiau 185 post’us
• Sulaukiau 866 komentarų
• Blogas turi daugiau nei 380 RSS prenumeratorių. Pagal blogologo statistiką (rugpjūčio mėnesio? WTF?) blogas užima 36 vietą blogų reitinge.

Manau ne taip blogai kaip pasyviam blogeriui

Dažniausiai skaityti postai (pagal google analytics):

1. Ar fizinis asmuo gali bankrutuoti?
2. Mezon
3. Bendrasis vidaus produktas
4. Liekam prie 6
5. Bedarbiai sako, kad dar nedugnas
6. Nokia 5800 XM
7. Lietuvos investicinis klimatas

Galvojau pateiksiu kokios statistikos apie lankytojus, bet jos Analytics pateikia tiek daug, kad negaliu apsispręsti kas įdomu, o kas ne Tai apsieisim be to

Ta proga, kad pradėjau rašyt apie blogą, komentaruose galit išsakyt savo nuomonę, gal turit kokių pageidavimų? Gal dizainas atsibodo? Gal turinys jau nebetenkina lūkesčių? Gal šiaip kas ant širdies guli…

Raktąžodžiai: blogas, tinklaraštis

Pabandysiu šiame įraše nesukelti tokių aštrių diskusijų, kurios buvo kilusios po fizinių asmenų bankroto temos gvildenimo. Tiesiog kiek supažindinsiu su dydžiu kurį esam girdėję visi, bet gal ne visi žinom kas tas yra. Kalbu apie “bendrąjį vidaus produktą” (BVP).

Teorija kalba, kad BVP yra apibrėžiamas kaip galutinė prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertė per tam tikrą laiko tarpą. BVP yra vienas iš dažniausiai naudojamų dydžių, kalbant apie valstybės ekonominį išsivystymo lygį (nors šiuo metu mokslininkai bando įrodyti, kad BVP – nėra geras “šalies gerovės” matas ir aš su jų nuomone sutinku, bet tai jau kita tema). BVP galima atvaizduoti ne vienu būdu:

• Tiesiog BVP – parodo šalies ekonomikos dydį
• BVP tenkantis vienam gyventojui – santykinis dydis, kad būtų galima palyginti vaslstybes tarpusavyje
• BVP pokyčiai – paprastai žiūrime, kiek BVP pakito per metus. Rodo ekonomikos vystymosi greitį.

BVP gali būti dviejų rūšių:

• Realusis – nekinta kainų bazė, t.y. sukuriama vertė didėja ir nuo infliacijos, realiąjame BVP infliacijos įtakos nėra. Šis BVP svarbus, kai skaičiuojame BVP pokyčius
• Nominalusis – BVP apskaičiuotas šios dienos kainomis (yra infliacijos įtaka). Šis dydis svarbus, kai rodome BVP kaip absoliutų dydį.

Kaip skaičiuojamas BVP? Na yra keletas metodų BVP apskaičiavimui, bene dažniausiai naudojamas išlaidų metodas:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Taip pat yra ir gamybos ir pajamų metodai. Apie juos informacijos rasit internete jei bus įdomu.

Na tokia būtų teorinė dalis. O dabar bandysiu pereiti prie praktikos ir šių dienų aktualijų.

Pradžioj keletas faktų apie mūsų BVP

• 2008m. BVP: 111,19 mlrd. Lt
• BVP tenkantis vienam gyventojui: 33 111  Lt [18 977 USD]

Palyginimui, Lietuva pagal BVP vienam gyventojui pasaulyje užima 47 vietą. Mus lenkia Estija (42 vieta, 20,6 tūks. USD), Latvija yra 51 vietoje (17,1 tūks. USD), Pirmoje vietoje yra Kataras su 86 tūks. USD gyventojui, paskutinėje 181-oje vietoje Zimbabvė su 268 USD gyventojui.

Lietuvos nominalus BVP ketvirčiais atrodo štai taip:

Matome, ką reiškia ekonomikos nuosmukis – paskutinius tris ketvirčius BVP gerokai žemesnis, nei anksčiau. Kaip jau minėjau, ekonomikos vystymosi greičiui nustatyti naudojame BVP pokyčius – santykinį dydį, rodantį BVP augimą per periodą (paprastai metus). Paprastai šalies ekonomikos vystymuisi patikrinti imami metiniai BVP, pokyčiai atrodo taip:

Aišku labai ilgai laukti visus metus, kad pamatyti kaip sekasi ekonomikai. Todėl einamaisiais metais svarbu ir ketvirtiniai BVP pokyčiai per metus. Esamas ketvirtis lyginamas su analogišku kervirčiu pernai:

Matyti, kad šiais metais BVP smukęs daug… Nors trečiąjį ketvirtį smukimas ir sumažėjo.

Na bet kad krizė, tai žinom visi ir taip. Trečia ir paskutinė šio posto dalis, bus pasktunių BVP duomenų analizė. Buvo skelbta, kad BVP trečiąjį ketvirtį palyginus su laikotarpiu pernai smuko 14.3%, TAČIAU palyginus su antruoju šių metų ketvirčiu – augo 13%. Šiaip BVP turi tokią savybę, kad būtent trečiąjį ketvirtį jis būna aukščiausias:

O ketvirtąjį ketvirtį po to pakrenta, greičiausiai to reiktų laukti ir pas mus ketvirtąjį ketvirtį. Iki šiol per pastaruosius 6 metus trečiojo ketvirčio augimo vidurkis, palyginti su antru ketvirčiu buvo 8.8%, daugiausiai buvo pakilęs 10.8%, vadinasi tas 13% augimas nėra vien “techninis” šuoliukas aukštyn, o jau kažkas tikrai augo. Kyla klausimas kas, nes ekonomika dar tikrai recesijoje.

Minėjau, kad yra realusis ir nominalusis BVP. Pokyčiai skaičiuojami nuo realaus. bet kas bus jei paskaičiuosim pokyčius nuo nominalaus:

Ir ką gi matom – BVP nuosmukis trečiąjį ketvirtį buvo gilesnis nei antrąjį, o palyginus su antru ketvirčiu ne augo 13%, o smuko 0.7%. Iš esmės realų BVP naudojam, nes kiekvienais metais  būna infliacija ir BVP auga vien dėl jos, todėl norima eliminuoti infliacijos įtaką ir pažiūrėti kiek realiai augo ekonomika. Bet šiuo atveju lyginant su praeitu ketvirčiu nėra didelės klaidos naudoti ir nominalų, nes per ketvirtį kainos nepasikeitė daug – juo labiau trečiąjį ketvirtį su antruoju buvo defliacija (~1%). Prisiminus kad nominalus per ketvirtį smuko 0.7% – galima daryt išvadą, kad BVP smuko vien dėl kainų kritimo – išvada – per trečiąjį ketvirtį nieko neįvyko – BVP liko nepakitęs. Kyla tada klausimas o iš kur tie 13%? Egzistuoja dar toks veiksnys, kaip “seznono įtaka”, vieną ketvirtį darbo dienų būna daugiau, kitą mažiau – tas irgi turi įtakos. Todėl tikslinga skaičiuoti ir eliminavus sezono įtaką. Ką gi gaunam tada – 6% augimą palyginti su antru ketvirčiu. Vadinasi vis dėlto augom tą trečiąjį ketvirtį, BET prisimenat, kad sakiau, kad trečiąjį ketvirtį BVP visada būna aukščiausias? Ir vidutiniškai būna 8% aukštesnis nei antrąjį ketvirtį – šiuo atveju 6% – mažiau nei vidurkis, vadinasi viskas normalu. Augom tiek kiek turėjom.

Daug čia prirašiau, tingintiems skaityti apibendrinsiu:

BVP 2009m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antru augo 13%. Tačiau tai negali būti laikoma signalu, jog ekonomika atsigavo. Iš tikrųjų, nominalus BVP ne tik kad neaugo bet ir krito (bet tas įtakota kainų kritimo tuo metu), skaičiuojant BVP eliminavus sezono įtaką gauname, kad BVP augo ne 13%, o tik 6%, tai yra “normalus techninis” augimas trečiąjį ketvirtį (iš istorinės perspektyvos), todėl trečiąjį ketvirtį ekonomika neparodė jokių stebuklų ji neaugo (apart techninio augimo) tačiau ir nekrito.

Bet vis gi, ar kas nors vyksta su ekonomika gero ir ar augam ne dėl “techninių dalykų”? Prisiminkim BVP formulę:

BVP = vartojimas + investicijos + valstybės išlaidos + (eksportas – importas)

Pažiūrėkim kaip atrodo sudedamosios dalys atskirai:

Vartojimas:

Jokio augimo ar atsigavimo nematyti, greičiau mažėjimas… Praeitų metų palyginamoji bazė pakankamai aukšta. Ateinantį ketvirtį turėtų būti šioks toks augimas, vis tik šventės, dovanos ir pan… Nors manau kuklios Kalėdos bus. Perspektyva neutrali.

Valstybės išlaidos:

Na čia nematyti jokios tendencijos nei augimo nei kritimo. Atsižvelgus į valdžios padėtį, greičiausiai didesnio vartojimo ateityje nesulauksim. Greičiau išlaidų mažinimą. Tad čia perspektyva neigiama.[sorry - neturiu trečio ketvirčio duomenų]

Investicijos:

Lyg ir matosi augimas paskutiniu metu, tačiau vis dar žemesnis lygis nei pernai. Jau esu rašęs apie investicinį klimatą Lietuvoje ir parodžiau, kad nesame patrauklūs užsienio investuotojams. Tačiau valdžia čia lyg ir stengiasi, daro kažką. Ateina Barclays, kuriasi visokios kitos įmonės. Šiaip čia būčiau linkęs būti optimistu ir dėčiau “truputį teigiamą” perspektyvą.

Eksportas – importas:

Grafikas viską pasako – esame juodoj duobėj. Eksportas smukęs daug, importas irgi. Bet kalbant apie BVP, mum svarbu ne importas ir eksportas atskirai, o jų skirtumas:

Šiaip jau užsienio prekybos įtaka mūsų BVP yra neigiama – mes daugiau nuperkam užsienyje – negu išvežame ir parduodame patys. Ir šiaip ši krizė turėjo teigiamą efektą užsienio prekybos komponentei BVP formulėje. Tolimesnės perspektyvos čia manau į gerąją pusę – kils eksportas ir turėtų būt greičiau nei importas (nes pasaulis atsigauna, o mes dar krizensim čia kurį laiką).

Išvada – bent aš nematau, kad krizė baigėsi. Nors kad dugnas, manau sutiksit daugelis, matosi. Laukia ilgas kelias atsigavimo link…

PS. šias mano parodytas komponentes sudėję negausim tikslaus BVP, tačiau tai yra arčiausia ką galima naudoti, iš prieinamų duomenų, BVP įvertinimui.

Raktąžodžiai: bvp, ekonomika, eksportas, GDP, išlaidos, lietuva, praktika, teorija, vartojimas

Kaip visada, dauguma mano įrašų gimsta perskaičius kokį nors straipsnį spaudoje. Šis atvejis ne išimtis. Skaičiau šiandien apie tai, kad žmonės gali išvykti į užsienį bankrotuoti. Šiaip pati straipsnio idėja yra įdomi, tačiau nelabai reali. Norint bankrutuoti Lietuviui užsienyje – jam reiktų pirma išvykti į užsienį, ten rasti nuolatinę gyv. vietą, rasti darbą ir dar pragyventi bent pusmetį. Man įdomu, kaip bankrutuojantis asmuo pajėgtų tą padaryti? Be to jei pradėsit gauti pajamas užsienyje – greičiausiai jau nebereiks ir bankroto skelbt Bet ne apie tai aš čia noriu diskutuoti. Noriu padiskutuoti apie patį fizinių asmenų bankrotą.

Turiu įtarimą, kad mano idėjos nepatiks daugumai Lietuvos piliečių, tačiau tikiu, kad mano tinklaraštį skaito protingi žmonės ir supras mano argumentus teisingai.

Visų pirma: kas yra bankrotas? Teisinis apibrėžimas greičiausiai priklausys nuo šalies, o praktiškai bankrotas yra kuomet įmonė (kitose šalyse ir gyventojai) tampa nebemokūs savo kreditoriams. Įmonės skolinasi dideles sumas plėtrai, ar apyvartinėms lėšom ar kitiem tikslams, bet įmonei patekus į fin. sunkumus (tarkim dėl krizės sumažėja apyvartos ir pelnai), netenkama lėšų, kuriomis buvo dengiamos paskolos kreditoriams. Kai įmonė pradeda nepajėgti grąžinti paskolų – galima imtis restrūkturizacijos, galima pardavinėt neužstatytą turtą ar dar bala žino kokių veiksmų, bet kai niekas nepadeda pati įmonė ar kreditorius prašo teismo pradėti bankroto procedūrą. Po bankroto įmonė nustoja funkcionuoti, o visas jos turtas likviduojamas (išparduodamas) – kiek įmanoma atsiskaitoma su kreditoriais. Po bankroto įmonė galima sakyt dingsta nuo žemės paviršiaus.

Siūloma Lietuvoje įteisinti fizinių asmenų bankrotą. Kaip tai turėtų atrodyti? Na žmogus kaip ir įmonė ima paskolą savo reikmėms (pvz. būstui pirkti). Tarkim žmogų ištinka fin. sunkumai (pvz. prarandamas darbas) ir žmogus tuo metu negali atsiskaityti su savo kreditoriumi. Tarkim yra fizinių asmenų bankroto įstatymas – žmogus kreipiasi į teismą paskelbti jį nemokiu, teismas spendimą patenkiną – atima iš žmogaus namą/butą ir žmogus eina sau.

Atrodytų visai neblogai! Bet pala – įmonė dingsta, žmogus – lieka. Jau vien čia kažkas nelogiško…

Imkim pavyzdį. Žmogus ima paskolą butui. Perką butą už 300tūkst. Lt paskolą ima 100% turto vertės – užstato butą. Ateina krizė, buto rinkos kaina nukrenta iki 200tūks, žmogui dar liko grąžinti 250tūks. Lt, bet jis staiga netenka darbo ir negali atsiskaityti su banku. Kokie scenarijai:

Dabar:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan,

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, bankas perima butą. Jį parduoda už rinkos kainą.

c) Žmogui lieka grąžinti 50tūkst. Lt

Su bankroto įstatymu būtų:

a) Vyksta derybos su banku dėl mokėjimo atidėjimo ir pan

b) Jei ilgai nepavyksta rasti darbo, žmogus skelbia bankrotą, bankas perima butą.

c) žmogus bankrutavęs, bet nieko neskolingas.

Kas nuo to bankui? Pirmu atveju nuostoliai dėl mokėjimų vėlavimo (keli tūks. lt, tarkim), antru atveju nuostoliai dėl vėlavimo ir dar tiesioginiai paskolų nuostoliai (50tūkst. Lt+keli tūks. Lt)

Per pirmus tris ketvirčius bankai patyrė 1.4 mlrd. Lt nuostolių – visa tai dėl nemokių klientų. Galit įsivaizduoti kokie nuostoliai būtų jei būtų įteisintas bankrotas? Paėmę paskolas sakytų – “o man kas?”, padėjusiems indėlius tikrai skaudėtų galvą… Nes tokių nuostolių šalies bankai greičiausiai neatlaikytų ir koks bankas būtų priverstas užsilenkti.

Na bet tarkim viskas nėra taip elementaru, kaip pavyzdyje. Įvedus tokį įstatymą, bankai aišku imtųsi veiksmų, kad apsisaugotų nuo tokių galimų didelių nuostolių. Kadangi priėmus įstatymą, bankui būtų daug rizikingiau išduoti paskolą – klientui teiktų daugiau mokėti. Dabartinės maržos būtų juokingos, palyginus su tom, kurios būtų priėmus bankroto įstatymą. Be to įteisinant fizinių asmenų bankroto įstatymą ir gyventojui paskelbus savo bankrotą iš jo greičiausiai būtų atimamas ne tik butas bet ir kitas turtas (automobilis, buitinė technika etc) (iš įmonių juk atimama viskas), be to pagalvokit patys kokia to žmogaus reputacija bus vėliau. Ar galit įsivaizduoti banką, kuris skolintų jau anksčiau bankrutavusiam žmogui?

Be to minėjau pradžioj, kad įmonė po bankroto dingta, žmogus ne. Žmogus anksčiau ar vėliau susiras darbą (nebent bus benamis ir gyvens gatvėj, bet tokiam ir be bankroto nieko mokėt nereik), tai kodėl jis negali atsiskaityt su kreditoriais?

Ne taip mažai čia prirašiau, pabandysiu apibendrint. Iš principo fizinių asmenų bankroto idėja nėra bloga, tačiau toks įstatymas turi būti ypatingai gerai apgalvotas, nes kai kuriais atvejais jis gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Žalos jis galėtų atnešti netgi pačiam gyventojui, nes bankrutavus jis liktų be nieko, ir daugumos bankų durys tam klientui kurį laiką tikrai būtų uždarytos. Toks įstatymas neturėtų įsigalioti iki įstatymo paskelbimo paėmusiems paskolas, nes tai būtų neteisinga bankų atžvilgiu – nebent turėtų būti deramasi su banku, kad leistų pereiti į “galinčių bankrutuoti” klientų grupę, kur sąlygos būtų visai kitos…

Tad ar tikrai norėtumėt bankrutuoti?