Gyveni gyveni ir ateina toks momentas, kad prasideda visiška monotonija: miegas-darbas-kompas/tv-miegas-darbas.. Atėjo ir man tas pats… Gyveni ir atrodo visai tas pats, šiandien antradienis ar ketvirtadienis… Nutariau kažką keisti! Na “normaliam” gyvenime pradėjau lankyti street dance užsiėmimus lab’e. Tikrai fun nuvaryt po darbo pasimokyt šokt skambant gerai hip-hop muzikai. Jau net klube pramokau vieną kitą judesiuką panaudot Tikrai įnešė kokybės ir darnos į gyvenimą.

Bet yra ir kita gyvenimo pusė – kompas. Būdavo, kad įsijungi jį ir galvoji “kam aš tai padariau (įjungiau jį)?”. Pasidarė viskas per daug nuobodu, neįdomu, įprasta, paprasta, atsibodę… Ir prisiminiau… Prisiminiau, kad kiek prieš daugiau nei metus beveik metus sėdėjau su Ubuntu Bet tada dar buvau vienas tų IT vyrukų, o baigiau linux naudot, kai tapau eiliniu PC vartotoju internetui, muzikai, filmams, nuotraukoms ir atsibodo vis kažką pastoviai konfiguruot. Na ir neturėdamas sekmadienį ką veikt nutariau įsirašyti ubuntu. Nemėgstu tų dual-boot nesąmonių, be to tingėjau HDD vėl skaidyt kitaip, todėl suformatavau win7 ir suinstaliavau Ubuntu Karmic Koala (9.10). Kadangi jau turiu patirties su Linux, instaliacija praėjo sklandžiai. Bet kartu prasidėjo ir problemos, visus draiverius rado apart wireless’o, o kadangi pas mane namie būtent toks – susierzinau, nes nebuvo lengva pakurti veikti windowsinius draiverius linux’e (su ndiswrapper padariau). Na bet po valandos vargo pavyko. Na o dabar? Dabar vėl tas pats įdomumo jausmas Vėl tas “pastoviai reik kažką konfiguruot” Įtariu tai gali tęstis neilgai, kai vėl užsimanysiu vidinės ramybės Bet kol kas esu patenkintas HD video veikia puikiai – be jokio lag’o, skirtingai nuo win7. Dar įdomu, kas bus kai prireiks Photoshop.. Kažkaip tas Gimp man nelimpa… Na o vaizdelis pro ekraną atrodo taip:

Šiaip populiaru dabar diskutuoti tema Linux vs. Win, tai galiu ir aš savo nuomonę pasakyt:

• Sakykit jūs ką norit, bet linux per daug sudėtingi eiliniam vartotojui. Taip, jeigu gauni PC su linux, kuriuose jau viskas suderinta ir veikia ir t.t. tada gal. Bet toks pvz. kaip mano atveju kas nors neveikia (wireless pvz.) tada būtų per daug sudėtinga, nes šiaip konsole elgtis tikrai nėra paprasta ne IT žmogui.
• Linux nėra greitesni, kaip daug kas sako. Taip, jie reikalauja mažiau resursų, bet veikia lėčiau, kai vaikštoma tiesiog po sistemą (naršoma po katalogus, kopijuojama, etc.). Bet jie labai gerai susitvarko su sudėtingom užduotim, kai kurie windows žaidimai (kuriuos įmanoma paleist per linux) čia veikia daug greičiau, pvz ir HD video veikia puikiai, kai win baisiai lagina. Tad čia dvi medalio pusės. Apibendrinus – atrodo kad jie veikia lėčiau, tačiau iš tikrųjų yra greitesni ir stabilesni.
• Lūžta programos ir čia. Ir čia kai jos nulūžta, jas sunkiau užmušt nei windows (ctrl+alt+del), bet aišku tai vyksta rečiau…
• Vienas didelis pliusas: nėra virusų, spywaro etc. (na praktiškai nėra).
• Patinka, kad ir po metų naudojimo linux veikia taip pat kaip ir ką tik po instaliacijos, bet kad beveik nereik daryt restart.
• Lengva instaliuot programas su Synaptic, bet jų mažai (daug, be proto daug, bet gerų mažai). Jau tik nerikia lia lia, kad Gimp, Open Office atstos jų analogus windows sistemoje (Photoshop, MS Office 2007). Gal funkcijos ir tos pačios, bet usabiličio nulis kaip ir daugumoje linux programų.

Apibendrinus linux gėris, kuriam dar trūksta “vartotojiškumo”, nors pripažinsiu, kai pirmą kart įrašiau SuSe 7 (pirma pažintis su linux), ir palyginti su tuo kas yra dabar (Ubuntu 9.10) situacija žymiai pagerėjo. Nereik kompiliuot vaizdo draiverių, įjunginėt jų per xorg.conf, nereik kažkokių super-advanced žinių norint padaryti ntfs particiją read/write. ir t.t. ir pan. Tad judama gera kryptim, bet vis dar trūksta… Nors įvertinus kainą, linux tampa pranašesnis, nes Windows tikrai nėra vertas tų pinigų, palyginus su nemokamu linux.

Kas savaitę darbo birža vis praneša, kas pas ją (ne)gero buvo praeitą savaitę, t.y. truputis duomenų apie bedarbius. Pvz.:

Spalio 1 – 8 dienomis Lietuvos darbo biržose įregistruota 7.900 bedarbių ir 1.133 laisvos darbo vietos. Dar prieš savaitę, t. y. rugsėjo 24 – spalio 1 dienomis darbo biržose įregistruota 5.900 bedarbių ir 1.409 laisvos darbo vietos. VŽ.

Stebiu aš tuos skaičius, bet niekad jų nerinkau ir nesisteminau ir sunku buvo pasakyti pamačius tokį pranešimą, “čia gerai ar blogai?”…

Šiandien 7900 skaičius pasirodė įtartinai didelis, nes paskutiniu metu skaičiai sukdavosi apie 6000. Ir nutariau pažiūrėti kaip gi yra iš tikro. Susirinkau duomenis nuo metų pradžios ir papaišiau grafikų:

Tendencija iki šiandien buvo aiški – naujų bedarbių mažėjo,  vėliau skaičius stabilizavosi ties 6000 ir buvo tik techniniai svyravimai. Šiandien kažkas naujo, nes 7900 jau gerokai išsišoka už “techninių svyravimų ribos”. Skaičius panašus kaip kovo pabaigą. Nors paaiškinimų tam nerandu… Gal sezoniniai svyravimai, o gal tiesiog tas pats techninis svyravimas, o gal ir naujos tendencijos kryptis, bet tikėkimės taip nėra. Nepaisant paskutinių duomenų matyti, kad lyg ir buvo pasiektas dugnas bedarbių skaičiaus augime – stabilizacija.

Kitas skaičius – naujos laisvos darbo vietos (darbo pasiūla). Čia svyravimai kur kas didesni, bet šiaip tendencija nėra bloga – buvo augimas, dabar skaičius nusistovėjo ties vidutiniškai 1300.

Dar vienas grafikas – per savaitę įdarbinti žmonės. Čia visai ryški augimo tendencija, nors paskutinį mėnesį skaičius sumažėjo, tačiau atrodo viskas gan neblogai.

Liūdniausias grafikas, su aiškiausia tendencija – bendras bedarbių (registruotų darbo biržoje) skaičius:

Nors turėtų grafikas judėti logaritmiškai (t.y. būt tarsi spaudžiamas iš viršaus, kad negalėtų greit augt) [nors faktiškai taip ir yra, tačiau per daug mažai], juda jis beveik tiesiškai aukštyn ir kol kas galo nelabai matyti. Pagal bedarbių registruotų darbo biržoje skaičių, šiuo metu nedarbo lygis lietuvoje 13.8% – realiai kur kas didesnis, mat ne visi bedarbiai yra registruoti darbo biržoje. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis nedarbo lygis iki metų galo pasieks 14.6%, kitąmet 19.8%.

Aukštas nedarbas tiesiogiai mažina vartojimą, bet kartu ir mažina bendras vartotojų nuotaikas, o tai savo ruožtu dar labiau gilina vartojimo smukimą, nes pradeda nebepirkt ir tie, kurie turi darbą, tiesiog pradeda baimintis jį prarasti ir didesnę dalį pajamų atideda santaupoms. Santaupos, savo ruožtu, ekonomikos teorijoje įvardijamos kaip “negeras” dalykas (diskutuotinas, dviprasmiškas teiginys), todėl, kad jos šiuo, trumpu laikotarpiu, niekuo negali padėti šalies ekonomikai.

Ką noriu tuo pasakyti. Nors minėjau žodį “stabilizacija”, bet pažiūrėjus į paskutinį grafiką, matyti, kad tas stabilumas kol kas atsiranda tik augime – “auga stabiliai”. Todėl dar labai sunku kalbėti apie kokį nors ekonomikos dugną, o juo labiau atsigavimą. Aišku ekonomikoje egzistuoja ir krūva kitų faktorių, kurie gali pasukti viską kita kryptimi, pvz. atsigaunančios eksporto rinkos (vakarų), tačiau daug mes eksportuojame ir į mūsų regiono šalis, kuriose atsigavimu dar tikrai nekvepia.. Taigi trumpai tariant visi skalbiantys “dugnas jau atėjo” siūlau kalbėti atsargiau. Greičiausiai jį pasieksime iki metų galo, tačiau pasiekus dugną džiaugtis nėra kuo. Džiaugtis reiktų prasidėjus atsigavimui, o jis panašu, kad, geriausiu atveju, bus tik kitų metų antroj pusėj…

Raktąžodžiai: ekonomika, krizė, lietuva, nedarbas