2009 Rugsėjis | Antano Skovorodino (Mr-Script'o) blogas

Kaip jau žadėjau ankstesniame įraše pasidalinsiu keletu įžvalgų ir pastebėjimų apie Lietuvos investicinę aplinką.

Lietuvos BVP sudaro beveik 50% viso Baltijos šalių BVP (46% jei tiksliau, 2008m.). Lietuva turi Šiauriausią neužšąlantį uostą, yra palankioje geografinėje padėtyje. Pastaraisiais metais ekonomika sparčiai augo. Atrodytų viskas pas mus gerai, turėtume būti patrauklūs užsienio investuotojams, tačiau kažkodėl taip nėra…

Visos šalys skaičiuoja kiek joje investavo užsienio investuotojai ir tas dydis vadinamas “tiesioginės užsienio investicijos” (TUI) (arba man labiau patinka tarptautiniai žymėjimai – FDI (foreign direct investment)). Pas mus 2009m. Q2 pradžioje buvo investuota 32.3 mlrd. Lt. Atrodytų “WOW! Daug!”. Bet… Pats skaičius paprastai savaime ne daug ką pasako, kol jo nepalygini su kažkuo. Palyginkime FDI tenkantį vienam gyventojui mūsų regiono (post-sovietinėse) šalyse (eurais):

Ir ką gi matome – Lietuvos FDI tenkančios vienam gyventojui yra žemiausios regione. Jeigu žiūrėtume dar giliau pamatytume, kad jos žemiausios ir visoje ES. Pažiūrėkim į Estiją – 8.5 tūkst. EUR FDI vienam gyventojui! Ir kuo Estija geresnė nei Lietuva? Pabandysiu šiame straipsnelyje pasigilinti į priežastis.

Kodėl investuotojai nemėgsta Lietuvos ir renkasi kitas šalis? Įstojimas į ES, NATO nepadėjo – nesulaukėme didesnių nei įprastai investicijų (na pardavėme Mažeikių Naftą – augo dėl to solidžiai, bet tas nieko nereiškia). Ir kuo toliau tuo labiau mes prarandame patrauklumą. Visų pirma paminėsiu, kad darbo užmokestis Lietuvoje paskutiniais metais augo rekordiškais tempais, o užsienio investuotojai ieško šalių, kur darbo jėga būtų pigi. Žinoma, pas mus atlyginimai vis dar konkurencingi palyginus su ES ir regionu:

Tačiau už tiek kiek gauna žmonės Rusijoje ar Ukrainoje Lietuviai tikrai nesiryš dirbti. Taigi darbo užmokesčio srityje mes prarandame konkurencingumą.

Kad jau paliečiau darbo rinką, tęskime apie ją toliau. Nors atlyginimai šalyje auga, jie neauga taip sparčiai, kaip auga pragyvenimo kaštai, dėl to tūkstančiai Lietuvių paliko šalį ir procesas vis dar tęsiasi. Blogiausia tai, kad išvyko kvalifikuota darbo jėga. Taip, mes galime pasigirti aukščiausiu “žmonių turinčių universiteto diplomą” santykiu Europoje. Bet ar tai privalumas?.. Ar tai privalumas, kai nėra žmonių, galinčių dirbti statybininko, inžinieriaus ar kt. panašų darbą? Kur šalies patrauklumas, kai visi šalyje vadybininkai ir verslo administratoriai? [Tiesa yra vienas dalykas, kur Lietuva gali pasigirti, tai IT specialistai, jų turime tikrai nemažai ir jie tikrai neblogi lyginant su regionu, gal dėl to mus pasirinko Barclays, svarsto galimybę atvykti Google, Microsoft...]. Masinė darbuotojų emigracija ne tik pakėlė algas Lietuvoje likusiems darbuotojams, tačiau padidino darbo jėgos deficitą. Lietuvos įmonės darbuotojų ieško visur, net Kinijoj… Dėl to regiono šalys, turinčios daugiau pigių darbo rankų, lengvai aplenkia Lietuvą kovoje dėl užsienio investicijų.

Dar prie to paties – nelanksti mokesčių sistema. Pvz soc. draudimo mokesčiai. Galima būtų tarkim nuo tam tikro lygio nemokėti Sodrai, kaip kad buvo Latvijoje (soc. draudimo mokesčio “lubos”), taip pakiltų algos ypač aukšto lygio specialistams ir jų atžvilgiu Lietuva būtų patrauklesnė.

Kitas labai svarbus veiksnys – vidaus rinka. Esame maža šalis, todėl užsienio investuotojai nedaug tegalėtų savo produkcijos realizuoti mūsų šalyje – verčiau steigti įmonę ten, kur daugiau galimybių parduoti ne eksportuojant.

Iš viso svarbiausiais neigiamais aspektais investuotojai laiko biurokratiją bei korupciją, sunkumą gauti reikiamą informaciją, didėjančią problemą rasti kvalifikuotus specialistus ir pasitikėjimo tarp verslo partnerių ir kompetencijos stoką.

Štai kokias didžiausias problemas mato investuotojai (Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis) Lietuvos rinkoje:

: Spauskit padidinimui

Didžiausios problemos: galimybė gauti finansavimą, mokesčių tarifai, biurokratija, infliacija, korupcija…

Tarkim finansavimo galimybės: pirma – sunku gauti paskolą užsienyje, nes valdžia ją papildomai apmokestina. Bankų Lietuvoje daug, bet ar iš tikrųjų?

Bankų turtas mūsų šalyje nuo BVP vienas mažiausių regione (mažiau tik Lenkijoje, bet joje investicijų irgi nėra daug…). Taigi konkurencija bankiniame sektoriuje teoriškai galėtų būti ir didesnė (ne veltui Ūkio ministerija, kalbėjo apie naujo banko atėjimą, tik tos kalbos prigeso paskutiniu metu…). Dėl finansavimo iš užsienio taip pat kažkas daroma, kad palengvinti, tikėkimės rezultatai bus teigiami.

Kaip mus investuotojai mato kitų šalių kontekste (Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (2009/2010 m. ataskaita)):

Pagal bendrą įvertinimą Lietuva iš 7 valstybių užimą 5-tąją vietą. Nors kitame reitinge “Ease of doing business” (Pasaulio banko sudaromame), mes atrodome visai neblogai:

Aišku tai nėra tas pats reitingas ir rodo jie skirtingus dalykus, pirmajame atsižvelgiama į daug daugiau veiksnių, antrajame tik į verslo kūrimo galimybes.

Susumuokime viską:

Priežastys, dėl kurių užsienio investuotojai vengia Lietuvos:

Per didelis biurokratizmas, nepakankamai draugiškas valstybės institucijų, ypač žemesniojo lygio biurokratų, požiūris į verslą. Šią problemą akcentuoja daugelis užsienio, o ypač vietinių, investuotojų.
Per daug smulkmeniškas, kai kurių veiklos sektorių ar sričių reglamentavimas
Gana sunku tvarkyti reikalus, susijusius su žemės nuosavybe – tai neretai užtrunka net keletą metų. Regionuose, kuriuose labiau tikėtina pritraukti investuotoją, trūksta tam tinkamų ir paruoštų žemės sklypų.
Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri investuotojui galėtų suteikti patikimą ir išsamią informaciją apie įmones, organizacijas, specialistus, potencialius verslo partnerius. Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (LEPA) daro tai, ką esamas jos statusas ir galimybės leidžia, tačiau iš principo nėra pajėgi realizuoti šį uždavinį.
Maža vietinė rinka ir palyginti žema gyventojų perkamoji galia.
Specialistų rengimo sistema universitetuose ir kitose įstaigose nespėja adaptuotis prie pakitusių reikalavimų, todėl vis sunkiau surasti tinkamą, aukštos kvalifikacijos ir motyvuotą specialistą. Daug gerų specialistų ir darbo jėgos yra emigravę. Atlyginimai pastaruoju metu auga labai sparčiai ir darosi mažiau konkurencingi.
Nelanksti darbo santykių reguliavimo sistema.
Kvalifikuotos darbo jėgos deficitas
Pakankamai ilgai trunka pradėti verslą
Lietuvos konkurencingumas, nors ganėtinai aukštas krenta kelinti metai iš eilės
Sudėtinga gauti finansavimą
Paskutiniu metu ekonomika pasinėrė į gilią recesiją

Yra ir teigiamų dalykų. Veiksniai, kurie daro Lietuvą patrauklią užsienio investuotojams:

[prieš pradedant vardinti, paminėsiu, kad jie minimi visokiose pigmentacijose pristatant Lietuvą užsieniui ir t.t. (nueikit į www.lietuva.lt - rasit ką nors pan.) esmė tame, kad įsiskaitykit ir supraskit, kaip juokingai jie skamba prieš tuos, kurie išvardinti aukščiau]

Narystė ES, NATO – suteikia vietinėms ir užsienio įmonėms papildomų verslo vystymosi galimybių.
Išsilavinusi darbo jėga, pakankamai žemas darbo užmokestis
Žemos komunalinių paslaugų ir pragyvenimo sąnaudos
Šiauriausias neužšąlantis rytinės Baltijos Jūros pakrantės Klaipėdos uostas
Tarptautiniai oro uostai vykdantys tiesioginius maršrutus į daugumą Europos miestų (Paskutiniu metu yra problemų Lietuvos aviacijos rinkoje)
Gerai išvystytas Lietuvos transporto kelių tinklas. Europos Sąjungos transporto komisija apibūdino Lietuvą kaip regiono transporto kelių centrą – 2 iš 10 prioritetinių Europos tranzito koridorių yra Lietuvoje.
Yra dvi laisvos ekonominės zonos (LEZ)

Darykit išvadas patys, kodėl pas mus retas kuris investuoja. Užsienio investicijos yra labai svarbus veiksnys stabiliam ekonomikos vystymuisi, tačiau ką daro valdžia, kad panaikintų tuos neigiamus punktus apie Lietuvą? Ji nesprendžia problemų – ji ieško naujų investuotojų. Ne nuo to galo juk viskas daroma, pirma ruošiam dirvą (kuriam sąlygas), o po to sėjam (ieškom investuotojų).

Raktąžodžiai: darbo rinka, ekonomika, FDI, investicijos, investicinis klimatas, lietuva, tiesioginės užsienio investicijos, TUI