Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį smuko 22.4% (arba 18.1% pusmečio). Pamačiau ir išsižiojau. Na tikėjausi didesnio smukimo… Bet tiek? Na jau ne… Pasirodo esame didesnėj šiknoj duobėj, nei maniau…

Va taip va atrodo ketvirtiniai BVP pokyčiai:

Atrodo nelabai gražiai…

Nors labiau įsigilinus. Eksportas antrąjį ketvirtį smuko dar labiau nei pirmąjį, mažmeninė prekyba taip pat, pramonės produkcija irgi, o BVP pernai tik Q3 pasiekė piką, tai ir reikėjo tikėtis didelio nuosmukio… Nors šio ketvirčio BVP palyginus su pirmu ketvirčiu sumažėjo ne tiek jau daug – 1.1%, vadinasi smukimas įtakotas praktiškai dėl to, kad pernai BVP buvo labai aukštas, o ne dėl to, kad čia kažkas žymiai pablogėjo. Kas bus kitą ketvirtį? Spėju bus dar gražiau, nes kaip sakiau – pernai BVP pasiekė piką, o kitų ženklų rodančių realų atsigavimą kolkas nėra…

Iš neturėjimo ką veikt…

(c) eduinreview.com

Ekonomikos nuosmukis Lietuvoje jau atrodo gerokai įpusėjęs ir jau tuoj-tuoj turėtų pasiekti dugną, tačiau bankus krizė pasiekė pavėluotai ir ji berods pradeda kaip reikiant įsisiūbuoti. Nors pasaulyje, bankai panašu, kad jau pradeda atsigauti… Štai kokie pusmečio rezultatai kolkas pasirodę:

• Swedbank: 351 mln. Lt nuostolio (su 708mln. Lt atidėjinių blogom paskolom, kas sudaro apie 4.8% viso paskolų portfelio).
• SEB: 225 mln. nuostolio (su 286 mln. Lt atidėjinių, kas yra 1.5% nuo paskolų portfelio)
• DnB Nord: 136mln. Lt nuostolio (295 mln. Lt atidėjinių, 2.7% nuo viso portfelio)
• Nordea: 6mln. Lt nuostolio (38 mln. Lt atidėjinių, 0.6% nuo viso portfelio)

[na dar yra MB, ŠB rezultatai, bet jie ne tokie įdomūs...]

O Šarkinas paskelbė bendrą bankų rezultatą: 628 mln. Lt [priminsiu, kad pernai per visus metus buvo uždirbta 867 mln. Lt grynojo pelno, vadinasi, kad per pirmus 6 šių metų mėnesius, bankai beveik sunaikino visą savo praeitų metų uždarbį], o taip yra dėl to, kad yra daug žmonių ir įmonių nesugebančių grąžinti paskolų. Bendra atidėjinių suma per pusmetį pasiekė 2 mlrd. Lt ir sudarė 3% nuo viso paskolų portfelio [kas yra dofiga labai daug].

Na padėtis aiški – bankams atėjo sunkūs laikai. O dabar eisiu prie to, dėl ko sugalvojau parašyti šitą įrašą. Toks jau darbas stebėti bankinį sektorių, t.y. skaityti visas susijusias naujienas ir pan. Šiandien beskaitydamas Lietuvos Banko valdybos posėdžio apžvalgą, radau tokius žodžius:

Valdyba priėmė sprendimus, kuriuos vykdydamas bankas „Swedbank“, AB turi stiprinti kapitalo bazę.

Na šiaip nieko nepasakantis sakinys. TAČIAU. Skaičiau naujienas toliau ir radau vieną straipsniuką (kur rašoma būtent šita posto tema), o ten buvo sakinys:

„Su visai bankais sutarta, kad priartėjus prie ribos, bankai didins įstatinius kapitalus“.

Irgi ne daug ką pasako. BET sujungus šiuos abu nedaug pasakančius sakinius, gauname: Swedbank priartėjo prie ribos ir turi stiprinti kapitalo bazę. Kas privertė padaryti tokią išvadą? Va būtent, 350mln. Lt nuostolis ir 700mln. atidėjiniai Swedbank’e. Pernai per visus metus Swedbank uždirbo 380mln. Lt – vadinasi jis jau suvalgė viską ką pernai uždirbo. Pasirodė ir žinutės apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, o darbuotojai atleidžiami, tik esant tai “ribai”…

O dabar “disclaimer’is” Šiaip anksčiau kažkas buvo nubaustas už melagingas žinutes į Swedbanko daržą ele jis gali bankrotuot – Tai PRANEŠU, kad šis postas neskelbia nieko panašaus. Tai yra subjektyvi nuomonė, teigianti, kad labiausiai krizė šiuo metu yra paveikusi būtent šį banką ir nieko daugiau. Patirtas nuostolis jokiu būdu nereiškia, kad įmonė nebeišsikapstys, juo labiau tai yra pusmečio rezultatai, kurie iš esmės yra tik “popieriuje”, antras pusmetis greičiausiai bus ne toks negailestingas…

Ne nu nervina juodai. Kiek gi galima pildyti tą Google Translate “suggest a better translation”??? Na pažaidėt ir gana. O dabar išsitaiso ir vėl… Išsitaiso ir vėl… Nu atsibodo!

Ok apie ką aš čia? Šiaip dažnai tenka skaityti Latviškas ir Estiškas svetaines, kadangi nei vienos iš šių kalbų nemoku – naudojuosi Google Translate (o ką daugiau daryt?..). Ir kaip galima skaityti, kai pastoviai tokios nesąmonės lenda:

Nu baikit vieną kartą mažvaikiais būt ir nesąmones daryt. Negi nėra šiais laikais prasmingesnių veiklų…

Tikiu, kad tarp blogo skaitytojų nebus nei vieno tokio kenkėjo, bet jei pažįstat nors vieną tokį – duokit galvon )

Kątik į paštą iš LB (Lietuvos banko) gavau žinutę:

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradėjo skelbti šalies komercinių bankų pateikiamas kotiruotes (skolinimo palūkanų normas), pagal kurias Lietuvos bankas skaičiuoja VILIBOR indeksą.

Va bus peno žurnalistam ir žmonėm Galės keikt ne apskritai bankus, o konkrečiai kurį nors

Nuėjau pateikta nuoroda ir štai rezultatai:

Taigi aukščiausios palūkanos pateiktos Nordea banko (vadinasi šito keikt negalim – nes bankai su aukščiausiom ir žemiausiom pateiktom palūkanom į tolimesnį skaičiavimą neįtraukiami), vadinasi keikiam DnB Nord Geriausią valią ir žemiausias palūkanas pateikė ŪB, SEB ir Swedbank.

O šiaip tai visų pateiktos palūkanos labai panašios. Ir net imant žemiausias pateiktas palūkanas VILIBOR nenukris tiek kiek norėtūsi daug kam…

Visi skuba paskelbti naujienas, bet vėl daro “tep-lep” principu..

SRA 0710 0717 _ public

Eilinį kartą pradedu rašyti, kai kas nors nepatinka ir bandysiu išsakyti savo nuomonę, šiuo atveju, apie palūkanų normas Litais.

Juokingai atrodo įvairūs politikų pasisakymai ir kaltinimų šaudymai bankams, neva dėl perdėtai užkeltų palūkanų normų. Pvz. šiame straipsnyje, rašo, kad Tvarkiečiai kvies Šarkiną asmeniškai pasiaiškinti, kodėl palūkanos tokios aukštos. Lyg tas Šarkinas pats nustatinėtų palūkanų normas. Lietuvos bankas pasts nieko nenustatinėja. Vienas palūkanų normas ima iš bankų, kitas iš ECB, tai kam jį kviesti aiškintis? Po tokio mano teiginio gali pasirodyti, kad iš tikrųjų kalti bankai. Taip mano ir p. Kubilius ir jo patarėjas, ir Glaveckas. Kubiliaus nuomonė pati nešališkiausia ir nėra nukreipta vien palūkanų tema, tačiau Tvarkiečių ir Glavecko nuomonės kelią šypseną, mat lygina palūkanų normas Europoje ir pas mus. Jie pamiršta tokią smulkmeną, kad Lietuvoje valiuta – litas, o Europoje – euras. Kad kursas yra fiksuotas, tai dar nereiškia, kad tai ta pati valiuta. Taigi mano, kaip daugiau nei eilinis žmogus žinančio apie tai, pareiga pasidalinti savo žiniomis šiuo klausimu, kad visokie politikai ir žurnalistai, kurie ne ką išmano, nesudarytų blogos nuomonės.

Suprantu, kad visiems besiskolinantiems litais, norisi kažką kaltinti dėl to, kad padėtis gerokai pasunkėjo ir paskolos pabrango. Pasigilinkim į palūkanų normas ir gal pabandysime suprasti kodėl taip nutiko ir kas dėl to (ne)kaltas.

Pradžioje visiems manantiems, kad palūkanos eurais ir litais turi būti vienodos – truputis istorijos:

Euras buvo įvestas 2002 sausio 1d (formaliai anksčiau, bet šią dieną rinkoje pasirodė banknotai ir monetos). Litas buvo susietas su Euru 2002m. vasario 2. Palūkanų nomos Litais ir Eurais nuo to laiko atrodė taip:

Galima išskirti 4-ris etapus (na yra jų ir daugiau, pvz iš kart po susiejimo judėjo skirtingai, bet tai neturi didelės reikšmės):

1. Po susiejimo trejetą-ketvertą metų (2002-2006) palūkanos buvo skirtingos, bet judėjo panašiai. Situacija rinkoje buvo rami – didesnių svyravimų niekas neįtakojo ir jų nebuvo.
2. 2006m. laikotarpyje palūkanos tiek eurais tiek litais buvo praktiškai vienodos ir judėjo vienodai. Taip buvo dėl to, kad buvo manoma, jog Lietuva tuoj tuoj įsives eur. Matyt nuo šio laikotarpio ir kilo nuomonė, kad palūkanos turi būti tos pačios.
3. Krypties koeficientai vienodų ženklų, bet skirtingų dydžių, t.y. judėjo ta pačia kryptimi, tačiau skirtingais greičiais.
4. Palūkanų išsiskyrimas.

1-3 etapai, nors ir buvo skirtingi, tačiau panašūs tuo, kad palūkanos judėjo panašiai. O tai leido visiems susidaryti klaidingą nuomonę, kad palūkanos litais ir eurais yra tarpusavyje susietos, kaip kad susieti valiutų kursai. Iš tikrųjų taip nėra. Nors Lietuva remiasi dauguma ECB principų, tačiau iš esmės ECB ir LB pinigų politikos yra skirtingos. Jos buvo panašios ilgą laiką, tačiau krizės akivaizdoje išsiskyrė: ECB pradėjo mažinti bazinę palūkanų normą (mes tokios iš viso neturim), pradėjo pompuoti daugybę pinigų į rinką (mes mažinam algas mokytojam, didinam mokesčius tik tam, kad išgyventume ir nebankrutuotume).

Va taip ir gavosi, kad Europa turėdama lėšų ir galimybių pradėjo skatinti ekonomiką. Mes tokių lėšų deja neturime. Negalime imti ir prispausdinti milijardų litų ir visus padaryti laimingais, kaip tai daro JAV, Britanija ir kitos šalys… Bet visa tai politika ir pezalai. Žiūrėkime racionaliai ir nepolitikuodami.

Skaityti viską »

Seimas įveikė kadenciją jau baigusio prezidento Valdo Adamkaus veto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui. Antradienį parlamentarai dar kartą pritarė šiam teisės aktui, kuriuo siekiama apsaugoti nepilnamečių dorovę ir psichiką.

Ne nu come on… Jau kažkaip nesitikėjau… Gal ir nebuvo p. Adamkus tobulas, bet jis daug geriau žinojo už tą 140 neišmanėlių minią, ko reikia ir ko nereikia, vetuodavo tai ką reikdavo. Bet va, blogai kad mažai galios turi prezidentas…

Aš tai nesuprantu tokio požiūrio ir logikos. Kur mes grįžtam? Į caro rūriko laikus ar ką? Ir žmonės rinkosi prie prezidantūros ir Europa prieštaravo… Ir nu niekaip seimūnam nedašunta, kad jie priima įstatymą, kurį paremt gali nebent davatkėlė, arba super konservatyvus žmogus. Ai! gi pas mus valdžioj konservatoriai…

Mazuronio citata:

Štai kiekvienas iš jūsų atsakykite sau į labai paprastą klausimą, – siūlė kolegoms jis. – Jeigu jūsų sūnus ar anūkas ateis pas jus vieną dieną ir pasakys: tėveli arba seneli, žinai, aš myliu berniuką ir noriu su juo gyventi ir panašiai. Didelis džiaugsmas bus jūsų veiduose?

Ir Dumbravos:

Mes juk norime ir siekiame savo vaikus auklėti dorai ir stengiamės maksimaliai formuoti teisingą požiūrį į šeimą ir valstybę. Esame savo prigimtimi krikščionys, kuriems nėra priimtinas požiūris į homoseksualių santykių viešą propagavimą. Katalikiškoji bažnyčia niekuomet nesutiko ir nesutiks, kad būtų nuklysta nuo tikrųjų ir amžinųjų dvasinių vertybių

Nu bet jie kaip mano močiutė… Prisiminkime, kad gyvename 21 amžiuje, vaikui prieiti prie vienos ar kitos informacijos nebus sunku. O internete jis neras gražaus paaiškinimo, kad yra homoseksualumas. Greičiausiai ras kokį “gay porn” saitą ir jam kils tikrai daug daugiau klausimų, o ir žala bus daug didesnė… Prie ko čia bažnyčia ir t.t.? Paklaust reiktų, kokia dalis šeimų sąžiningai auklėja savo vaikus būti dorais katalikais? Beto dabar juk ne viduramžiai, kad religija turi būti primesta. Šiaip į ką noriu į tą tikiu, noriu netikiu iš vis. Tai ar reiktų tą religiją čia iš vis minėti?

Kiekvienas turi teisę rinktis ne tik religiją, bet ir savo seksualinę orientaciją. Sako seimūnai, kad apsaugos ele nuo to. Manau, kad nė velnio neapsaugos, dauguma homoseksualų, jau būna iš prigimties tokie, o ne tampa pamažu, vadinasi nėra nuo ko saugoti. O toks įstatymas tik dar labiau sustiprins homofobizmą, kuris lietuvoje ir taip yra pernelyg dididelis…

Paklauskit bet kurio psichologo ir jis jums pasakys, kad uždrausti vaisiai yra daug skanesni. Ir tai gali tik sustiprinti domėjimąsi tais vadinamaisiais “blogais dalykais”.  Reikėtų, ne drausti, o šviesti protingai. Paaiškinant padoriai, kad būna taip ir taip, o ne palikti patiem vaikam aiškintis “gay porn” svetainėse…

Kalbant ne apie homoseksualumą. Nuo kitos “žalingos informacijos” jaunimo šiais laikais neapsaugosi. Visagalis internetas, torrentai etc. Viskas prieinama, kaip ant delno… Paklauskit ir pažiūrėkit, kiek jaunimas žiūri TV ir kiek laiko naudojasi PC+WWW? Manau TV gautų į kaulus sausai.

Apibendrinus noriu pasakyti, kad visos užkardos yra praliaužiamos, tokie įstatymai ne tik, kad niekuo nepadėtų, tačiau ir savo idėja yra žalingi, kadangi panaikinama teisė žinoti ir rinktis. Laikome save vakarų valstybe, tai kodėl valdžia elgiasi, taip kaip gyventų viduramžiais, grįsdama spendimus religija, bei kažkokiais “šeimos modeliais”? Nesakau, kad reiktų propaguoti homoseksualumą ar musulmonų tikėjimą, tačiau turėtų būti tinkamai informuojama, kad tokie dalykai yra, kad galima rinktis ir tavęs dėl to niekas nesmerks.

Čia ne nuo tos informacijos reik vaikus saugot, o nuo tokios valdžios… Gal tada bent vienas geras politikas užaugtų, jei nematytų blogo pavyzdžio…

Hm.. įdomu, kad būtų, jei naujoji prezidentė imtų ir pasiskelbtų, kad yra ne tos seksulinės orientacijos? Iš karto būtų atstatydinta (ir kokį pagrindą tam rastų? Ar būtų draudžiama ją rodyti ir apie ją kalbėti, mat tai kenkia vaikų psichikai?

Vis dažnai pasvarstau, koks esu laimingas, kad studijas pabaigiau dar pernai. Nors oficialiai, jau buvo prasidėjusi pasaulinė krizė, tačiau ji dar nebuvo pasiekusi tokio masto, o Lietuvoje ją vis dar ignoravo praktiškai visi. Taigi sugebėjau susirasti neblogą darbą. Viskas buvo taip kaip turėjo būti.

Nors studijų laikais, nebuvau pirmūnas ir tekdavo mokėti po 500Lt per semestrą, tačiau sugebėjau pragyventi be skolų bankam ir pan. O kas gi blogai dabar?

Pradėkim nuo tų, kurie baigė studijas šiais metais. Tarkim studentas buvo stropus ir 4-ris metus sąžiningai mokinosi ir nedirbo. Ką jis gauna dabar baigęs studijas? Diplomą, su kuriuo keliauja tiesiai ne į darbą, o į darbo biržą. Nes logiškai pagalvojus, kas dabar ims į darbą studentą be patirties, kai be darbo sėdi krūva gerų specialistų, kurie tiesiog neteko darbo, dėl žlugusios įmonės ar etatų mažinimo? Žinoma atsiras studentų, kuriem pasiseks, tačiau jų tikrai bus ne dauguma. Pažvelkim į bendrą ir jaunimo nedarbo lygį, kuris atrodo tikrai įspūdingai:

Be to, greičiausiai ir kitąmet baigiantiems padėtis bus ne kažin ką dėkingesnė, nes krizė vargu ar baigsis… O jei ir aprims, darbdaviai dar neskubės sugrąžinti pradinio darbuotojų skaičiaus.

Antra grupė studentų, kurie dar nebaigė studijų, ir yra 2-4 kurse (liečia ir pirmakursius, bet dauguma jų pradžioje dar gyvena iš tėvų malonės). Tarkim aš norėdamas ramybės ir gerų sąlygų mokintis bendrabutyje negyvenau. Taip darė pakankamai daug studentų, nes be to, visus studentus bendrabučiai būtų nepajėgūs apgyvendinti. Visi nebendrabutininkai dažniausiai kooperuojasi ar individualiai nuomodavosi butus. Šiaip krizė čia į naudą – nuomos kainos gerokai nukrito, bet – kita medalio pusė: nuoma vistiek bus brangesnė, nei bendrabutis ir stipendijos čia greičiausiai nepakaks – vadinasi reikia savaitgaliais padirbėti, arba sėdėti tėvams ant sprando. Aš nenorėjau niekam sėdėt ant sprando, tai kurdavau interneto svetaines, bet dabar tokių sąlygų papildomai padirbėti praktiškai neliko – darbdaviai ieškosi pastovių darbuotojų, vėl gi rinkoje daug laisvos darbo jėgos. Teks daug kam gyventi iš tėvų kišenės, o jei tėvai irgi paveikti krizės?… Beto dar turiu nuojautą, kad gali mažėti stipendijos, arba jas gaunančiųjų skaičius, mat universitetai priklausomi nuo valstybės irgi gerokai paveikti krizės…

Trečias dalykas – nauji studentai (tai liečia ir jau studijuojančius, bet nebaigusius). Neliko tokio dalyko, kaip “dalinai valstybės finansuojamas”, vadinasi arba tu esi genijus (na priklauso nuo specialybės, gali ir nebūti genijus, bet reik kad kiti būtų mažiau protingi nei tu) ir gerai mokiniesi, arba moki nežmoniškus pinigus. Gerai, kai tėvai padės sumokėti po 10000 Lt  (aišku, kai kur bus mažiau) per metus, o jei esi iš nelabai turtingos šeimos? Reikia imti paskolas. 10000*4=40000Lt per 4-ris metus. + nežmoniškos palūkanos, kurias planuojama sieti su VILIBOR, EURIBOR + marža iki 3%. Vadinas litais mokėtum ~11% metinių palūkanų. Primetus, kad paskolą studentas grąžins ne per metus, gaunasi didelė suma ir sunki skolos našta baigus studijas. Tik baigę greičiausiai negaus didelės algos, o ir tai didžiąją algos dalį suvalgys paskolos įmokos. Taigi tarkim baigęs studijas studentas gauna 2000Lt algą, mokės po 600Lt bankui, dar 600Lt už nuomą, liks vargani 800Lt pragyvenimui…

Apibendrinus:

• Baigę sutijas (jau nebe) studentai negali susirasti darbo, ypatingai vadybininkai ir inžinieriai, kurie stodami manė, kad jų specialybės yra ypatingai perspektyvios… Jaunimo nedarbo lygis siekia 25%, tas reiškia, kad 1 iš 4 jaunuolių yra bedarbis. Galimybės įsidarbinti tik su diplomu, neturint sėkmingos darbo patirties yra minimalios.
• Studijuojantiems gerokai pasunkėja pragyvenimo sąlygos, mat dauguma studentų nebegalės papildomai studijų metu padirbėti ir užsidirbti pragyvenimui, bendrabučiuose šiemet greičiausiai bus gan dideli konkursai…
• Naujiems ir esamiems studentams, kurie nėra patys gabiausi, studijų kaina smogs iš peties, o baigę studijas turės sunkią skolos kuprą, kurią reikės ilgokai nešti, gerokai atidedant galimybes skolintis savam būstui, taigi trumpai tariant tie kas baigs po 4-rių metų skolos naštą temps labai ilgai (ne vieni metai grąžinti studijų paskolą+paskola būstui įsigyti).