Skaityti: sra-0123-0130_public

Po vakarykščių, šnekų, kad bankams viskas gerai, nutariau pats išanalizuoti, kaip ten yra iš tikrųjų. Kadangi dar viešai neskelbiami bankų pelnai, tai analizuosim kitus aspektus. Pradėkim nuo bankų turto:

Kaip matome iš grafikėlio, bankų turtas per metus užaugo rekordiškai mažai, ir pasiekė 2002 metų lygį, kuomet dar nebuvo paskolų bumo.

Iš metinio paskolų portfelio pokyčio grafiko matosi, kad paskolų bumas jau praeityje. pasiekėme 2002m. lygį. Gal tai ir į naudą, leis kiek atvėsti ekonomikai, prieš tolimesnį vystymąsi, nes kitu atveju galima ir perdegti.

Su vartojamosioms paskolom padėtis visai prasta:

Per paskutinius 2008tųjų du mėnesius vartojamųjų paskolų sumažėjo. Šiaip atrodytų nieko ypatingo, tačiau per visą šios informacijos laikotarpį šių paskolų dar nėra buvę kad sumažėtų. To priežastys paprastos – žmonės dėl iki rekordinių aukštumų pakilusių palūkanų nenori skolintis, o kadangi šių paskolų laikotarpis trumpas, jų grąžinama daugiau nei paimama.

Kadangi vartojamosios paskolos nėra bankų varikliukas, reiktų užmesti akį į kur kas reikšmingesnes paskolas – NT (mortgage):

Matome, kad nuo pat statistikos rinkimo pradžios paskolų išdavimo tempai tik mažėjo ir pasiekė rekordines žemumas, ir tai dar tik pradžia – leisimės dar, nes šiuo metu finansavimas beveik sustojęs. Skolinimui atsigauti nepadeda ir rekordinės palūkanos:

Kad bankai galėtų atsukti paskolų kranelius, jie turi turėti iš kur paskolinti patys, šiuo atveju žiūrint į indėlių grafiką nematyti nieko gero, galima tikėtis, kad finansavimas dar kurį laiką bus sustojęs:

Pirmą kartą nuo pat 1999 indėlių per metus sumažėjo.

Dėl pastaruoju gerokai išaugusių paskolų ir ne taip greit kylančių indėlių, bankinės sistemos likvidumas gerokai sumažėjo (kuo didesnė paskolų/indėlių santykio reikšmė-tuo mažesnis likvidumas, nors šitas rodiklis ne visai atspindi realią padėtį, nes jis ne visai tinka bankams kurie turi didelius motininius bankus, tačiau parodyti padėtį gali).

Iš viršutinių dviejų grafikėlių, matosi, kad pasitikėjimas Litu krenta. Kad paskolų Litais mažėja, tai čia jau normalu, tačiau, kad indėlių pradėjo mažėt jau įdomiau, nes tas rodo kritusį žmonių pasitikėjimą Litu. Kodėl nedevalvuosime lito, kalbėjau jau anksčiau.

Pabaigai, vienas įdomesnių grafikėlių, kuris nėra visiškai susijęs su bankais, tačiau iš kurio galima spręsti apie padėties rimtumą:

Tiems kas nežino:

P1=Grynieji pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai litais ir užsienio valiutomis.
P2=P1+kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis: sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai.
P3=P2+rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

Esmė, tame, kad per 2008tuosius grynųjų pinigų rinkoje krito ~17%. Kas yra tikrai labai daug. Net Rusijos krizės metu (99-2000m.) nebuvo tiek sumažėję pinigų. Ką tai mum pasako? Peršasi dvi išvados:

1. BVP kitais metais (jei padėtis nepasikeis, o ji tikrai nepasikeis, nes dėl mokesčių mažėja žmonių pajamos, iš užsienio Lietuviai atsiunčia savo šeimom vis mažiau) kris dar daugiau nei prognozuojama.
2. Infliacija mažės, gal net bus defliacija.
3. Ekonomiką gaivinti yra pakankamai lengva – reikia paleisti daugiau pinigų į rinką, o to pas mus tikrai nebus.

Taigi reiktų padaryti kažkokią išvadą. Žiūrint į grafikus, peršasi mintis “trukt už vadžių – vėl iš pradžių”. Grįžom į 2001 metus. Skolinimasis sustojo, bankų augimas taip pat, bankai ne tik kad negauna naujų lėšų paskoloms, bet jas vis dar praranda, tas rodo, kad grįžti į normalią padėtį gali užtrukti. O šiais laikais, juk viskas sukasi aplink bankus – verslas negaudamas finansavimo, negali plėstis, negali steigtis nauji verslai, žmonės nesiskolindami negali pirkti, negali įsigyti būsto, stoja NT įmonių finansavimas, jos negali atsiskaityti su savo kreditoriais. Įmonės negaudamos papildomo finansavimo ir prarasdamos pirkėjus, turi mažinti savo išlaidas, tame tarpe ir darbuotojų skaičių ar bent jau jo nedidinti – kyla nedarbas, didėjantis nedarbas dar labiau atbaido tiek bankus, tiek pačius žmones nuo paskolų ir gaunasi užburtas ratas, kuris vadinasi – (fucking) krizė. Džiugu tai, kad neegzistuoja amžinas variklis – ratas gali suktis ilgai, bet anksčiau ar vėliau sustos, o taip pat ir krizė. Visi susitaikys su padėtim, išmoks išgyventi krizėje, palaipsniui nurims įtampa (rinka atvės). O vėliau prasidės atsigavimas.

Taigi liko neatsakytas pagrindinis klausimas. Ar bankams blogai? Ir taip ir ne. Žinoma, visi indikatoriai nerodo nieko gero, tačiau bankai tokios institucijos, kurios atlieka tik tarpininko vaidmenį, todėl jom nusvilti nėra tiek jau daug šansų. Taip pelnai mažės, gal vienas kitas mažesnis bankelis, ar tas kuris, bandydamas smarkiai augti, išdavinėjo paskolas visiems ir gali patirti nuostolio, tačiau bendrai minuso nebus. Taip kaip krizę išgyvensim mes, išgyvens ir bankai.

Windows 7

Darausi lama paskutiniu metu… Postringavau, kad neveikia OmniConnect su 7tais windowsais. Na komentuojai neleido nurimti ir teigė, kad veikia. Na tai ir išbandžiau. Pasinaudojais jų minėtais metodais, gavau, kad veikia Connect Na o kai yra netas, tai ir viskas veikia Na tai va, tapau Windows 7 bandytoju Žiūrėsim kas iš to gausis Vėliau gal suregsiu kokią apžvalgą, kas man čia užkliūva, patinka ar nepatinka…

Pradedu šitą įrašą, dar nežinodamas jo pabaigos. Rašau, ne tam, kad papasakočiau kažką kažkam, o tam kad pats sužinočiau ir išsiaiškinčiau, ar verta fiksuoti palūkanas. Visiem imantiems paskolas toks klausimas greičiausiai iškyla. Šiaip aš pats imčiau paskolą Eurais, bet šiame įraše skaičiuosiu viską Litais ir naudosiu VILIBOR’ą, vien dėl to, kad jo duomenis patogiau ir greičiau ištraukti, o esmė bus ta pati.

Duomenis ėmiau nuo 2000.12.31 iki 2008.12.31 ir ėmiau 1,3,6 ir 12 mėn VILIBOR’ą. Ir bandysiu nustatyti, ar apsimoka palūkanas fiksuoti metam, ar geriau jas perskaičiuoti kas mėnesį. Paėmus to laikotarpio  VILIBOR vidurkį, gaunam, kad

Matome, kad vidutiniškai trumpesnio laikotarpio palūkanos yra mažesnės. Tačiau noriu išsiaiškinti ar tie dažni svyravimai turi reikšmingos įtakos galutiniam rezultatui. Žinoma, čia istorija labai trumpa, nes paskolos dažnai dalijamos ilgiem laikotarpiams, tačiau manau skaičiavimai bus pakankamai reikšmingi, kadangi pažiūrėjus į istorinį grafiką, matosi tiek kilimas tiek kritimas:

Čia skaičiuosiu, nes kaip paskolą, o kaip grąžą. T.y. aš teigsiu – atvirkščiai, kad ne skolinuosi, o dedu indėlį į banką ir mano pinigai augs. Pradžioj aš padedu 100lt indėlį, ir jį dedu keliais skirtingais būdais – palūkanas perskaičiuojant kas 1,3,6 ir 12 mėn. Taigi kur suma periodo gale bus didžiausia, ten bus blogiausia skolintis. Atlikus keletą skaičiavimų, gauname tokius rezultatus:

Arba jei su skaičiais (palūkanos – metine palūkanų norma):

Rezultatai manęs, tiesą sakant nenustebino, nes būtent tokių ir tikėjausi, tiesiog norėjosi patikrint. Matome, kad palūkanom kintant kas mėnesį vidutiniškai uždirbsime mažiau, o tuo tarpu fiksuojant tarkim metam – daugiau. Taigi imant paskolą, geriau būtų palūkanų nefiksuoti. Žinoma, kad bus svyravimų ir gali būti, kad kelis mėnesius mokėsime daugiau, nei fiksuojant, tačiau vidutiniškai, per visą laiką sumokėsime mažiau. Pvz paėmę būsto paskolą 200.000Lt, 25metam tas skirtumas 1% tarp fiksuojant metam ir nefiksuojant, gali virsti pakankamai didele suma. Žinoma, jeigu esi pakankamai apsiskaitęs ir besidomintis ir pastoviai stebintis rinką, galima fiksavimą kaitalioti. Pvz. Dabar kai eurais nukritę, bet dar krenta galima laikyti palūkanas nefiksuotas. Pastebėjus, kad rinka atsigauna ir EURIBOR gali pradėti kilti, galima imti ir užfiksuoti metams ir pan.

Sugalvojau, kad reikia tvarkyti PC. Tyngiu aš valyt visas šiukšles, ir šiaip tvarkyt. Paprastai mano tvarkymas pasireiškia taip: backup’inu ko reik ir format c:

Šįkart vistoj įprastinės Vista nutariau išbandyti windows 7. Deja ilgai neteko pasidžiaugti. Pirma nerado vaizdo plokštės draiverio, bet čia būtų menka bėda – rasčiau internete. Blogiausia, kad nerado mano 3G modemo draiverio… Tad negalėjau pakurti Omni Connect’o, nes Vista draiveriai 7tiem neįtiko. Taip ir nepasidžiaugiau. Nei gražios aplinkos, nei interneto Blogiausia, kad draiveriai į modemą įrašyti. Jų negalima atsinauninti ar atsisiųsti. Tiesiog nėra jų nete. O kad Omnitel ką nors tuo atžvilgiu sugalvotų irgi nemanau… Tad Windows 7 teks pamiršti iki geresnių laikų, bent jau kol galėsiu sau leisti turėti du internetus: optini ir connect’ą

O gaila… Norėjos išbandyt Vienas pliusas kurį radau: greitai instaliuojasi O šiaip labai jau vištą primena…

Gero skaitymo visiems. Skaityti: savaitine-rinkos-apzvalga-0116-0123-public

Viename Aurimo straipsniuky, buvo svarstoma, ką apie devalvaciją mano Lietuvos bankai. Pripažinsiu įdomi teorija ir įdomūs svarstymai, tačiau norėtūsi parašyti, kodėl jie yra neteisingi ir kodėl neverta bijoti devalvacijos. Tiesa čia nesigilinsiu, kad pati devalvacija yra sudėtingas ir ganėtinai žalingas procesas.3

Pažiūrėjus į tarpbankines palūkanų normas Eurais (Euribor) ir Litais (Vilibor), bei atsižvelgus į tą faktą, kad Lito ir Euro kursas yra fiksuotas, kyla klausimas – “kodėl palūkanų normos taip skiriasi?”. Bet kuris investuotojas gali pasakyti, kad grąža = rizikai. Kadangi palūkanų normas galima laikyti savotiška grąža, todėl atsakymas paprastas Lito rizika yra didesnė. Ką tai reiškia? Reiškia, kad yra didesnė tikimybė, kad valiuta gali būti devalvuota – jos kurso sumažėjimas kitų valiutų bei aukso atžvilgiu. Pastaruoju metu, gan dažnai galime išgirsti kalbų apie Lito devalvaciją. Ar jos pagrįstos? Visų pirma pažiūrėkime į praeitį. Ar visada Litas buvo rizikingesnis už Eurą ir kiek.

Grafike matyti, palūkanų Litais ir Eurais metinių vidurkių skirtumai nuo 2002 (nuo Euro pasirodymo). Matome, kad palūkanos buvo praktiškai suvienodėjusios 2006 metais, to priežastis buvo lūkesčiai, kad Lietuva įsives Eurą. Deja tam neįvykus, vėl padidėjo Litų poreikis ir pradėjo kilti palūkanų normos, kai tuo metu Eurais kito nedaug. Taigi šioje krizės akivaizdoje aiškiai, matyti, kad Lito rizika dar nebuvo didesnė nuo Euro atsiradimo. Bet ar tai rimtas pagrindas teigti, kad valiuta gali būti devalvuota?
Yra dar vienas dalykas į ką galima pažiūrėti, ir šis rodiklis yra kur kas svarbesnis, nei palūkanų normos – tai efektyvusis valiutos kursas – pasiūlos ir paklausos procesų valiutos rinkoje sąveikos išdava ir jis visada iš esmės atitinka pusiausvyros lygį:

Pažiūrėjus į Lito efektyviųjų kursų metinį pokytį, matyti, kad daug didesnis pusiausvyros disbalansas buvo 1998 – taisiais, o tuo pačiu ir didesnis spaudimas devalvuoti valiutą.
Dar vienas įdomus dalykas (kuris iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keistas) – tai bankų indėlių palūkanų normos Litais ir Eurais (apie tai ir rašė Aurimas). Pažiūrėkime į grafiką rodantį skirtumą tarp to banko 12 mėn. terminuotojo indėlio Litais ir Eurais palūkanų skirtumą:

Matome, kad yra labai dideli skirtumai, kurie svyruoja nuo 1 iki 7%. Taigi kuriuose bankuose šis skirtumas normalus o kuriuose ne? 12 mėn. VILIBOR ir EURIBOR reikšmės yra atitinkamai: 9,27 ir 2,426. Skirtumas tarp jų: 6,844. Taigi “normalus” skirtumas būtų Nordea banke. Kodėl negalima iš palūkanų spręsti apie devalvaciją? Pažiūrėkime į tuos bankus, kurių skirtumas yra virš 5: Nordea, DnB Nord, Danske – visi užsienio kapitalo bankai. Mažas skirtumas: Parex, Medicinos bankas, Šiaulių bankas, Snoras – lietuviško arba Latviško kapitalo bankai.
Taigi šis skirtumas parodo tiesiog banko valiutos poreikį – Lietuviško kapitalo bankams yra kur kas sudėtingiau pigiai pasiskolinti Eurų iš tarpbankinės rinkos, todėl jiem reikia skolintis brangiai iš lokalių šaltinių, o tuo tarpu užsienio kapitalo bankai pigiai skolinasi iš patronuojančio (motininio) banko.
Galutinė išvada būtų ta, kad nepaisant pastaruoju metu išaugusios valiutos rizikos, nėra pagrindo nerimauti ir kelti kalbų apie devalvaciją. Dabar rinką, valdo lūkesčiai, todėl nepagrįstas bangų kėlimas vidury vandenyno gali sukelti cunamį nieko dėtose pakrantėse.

Olympus E-420.17mm. 1/200s, f14, ISO400.

Parsisiųsti: savaitine-rinkos-apzvalga-0109-0116